Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai persistengia kviesdami į Lietuvą kaimyninės šalies politikus ir skųsdamiesi neva bloga tautinių mažumų padėtimi Lietuvoje, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

Jis pareiškė išvis nematąs, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turėtų kokių nors problemų.

"Pagal mane, visos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderių pastangos yra absoliučiai perteklinės ir tik eskaluoja problemas, kurių aš asmeniškai nematau. Nematau didelių tautinių mažumų problemų. Turint omeny lenkų mažumą, jie gyvena, mano nuomone, šiltnamio sąlygomis", - penktadienį Seime žurnalistams sakė B.Juodka, paklaustas apie LLRA atstovo Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotą Lenkijos politikų vizitą į Vilnių.

Pasak B.Juodkos, Lietuvoje veikia apie šimtas mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba.

"Nuo darželio iki universiteto žmonės gali gauti išsilavinimą. Problemų nematau. Bet kita vertus, Lenkija yra mūsų kaimynai, strateginiai partneriai. Mes, politikai, vis dėlto turėtume ieškoti kompromisų - gal reikia ir vieniems daryti kokių nors nuolaidų, ir kitiems", - teigė jis.

Tuo pačiu Seimo komiteto vadovas pabrėžė, kad nuolaidos negali būti daromos pažeidžiant teisės aktus, ypač Konstituciją.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis pažeistų Konstituciją.

"Mano nuomone,  tos problemos dirbtinai eskaluojamos. Ne vienas mūsų politikas yra paminėjęs, kad artėja Europos Parlamento rinkimai, norint į save atkreipti dėmesį reikia save parodyti kovotoju už tiesą, už tautinę mažumą. Tai man atrodo, yra ir šiek tiek politinis žaidimas", - apibendrino B.Juodka.

Kita vertus, jis tvirtino, kad tautinių mažumų keliamus klausimus anksčiau ar vėliau reikės išspręsti.

Ketvirtadienį į Lietuvą aiškintis tautinių mažumų situacijos buvo atvykę Lenkijos parlamentinės partijos "Įstatymas ir teisingumas" vicepirmininkas Adamas Lipinskis bei šiai partijai priklausantis Seimo narys Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščiakas).

Jie kritikavo, kad Lietuvoje tautinių mažumų gyvenamose vietovėse neleidžiama vietovardžių rašyti dviem kalbomis, o dvikalbes lenteles pakabinę žmonės baudžiami, kad asmenvardžiai dokumentuose rašomi lietuviškai.

Lenkijos politikai taip pat pranešė surinkę ir pervedę 30 tūkst. zlotų (apie 25 tūkst. litų) į Lietuvos lenkų sąjungos sąskaitą, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslavas Daškevičius sumokėtų teismo skirtą 43 tūkst. litų baudą už nenukabintas gatvių lenteles lenkų kalba.

LLRA atstovai teigia, kad Lietuvoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, nes nepriimamas Tautinių mažumų įstatymas ir neleidžiama dokumentuose vardus ir pavardes rašyti naudojant lenkišką abėcėlę.

Lietuvos valdžia priekaištus atmeta, teigdama, kad lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas mokytis lenkiškai.