Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad silpnesni gėrimai: vynas, alus ar sidras, yra mažiau kenksmingi, tačiau tiek degtinės stikliukas, tiek kelios taurės vyno veikia organizmą vienodai žalingai.

Taip pat vis dar populiaru sieti laisvalaikio praleidimą su alkoholio vartojimu: pasisėdėjimas gamtoje, gimtadienio vakarėlis, kelionė prie jūros – smagiausi momentai neretai siejami su kokteiliu ar alaus bokalu. Būtent dėl to alkoholio nevartojantis žmogus dažnai eliminuojamas iš draugų, kurie tą vakarą eina į barą, rato, o per gimtadienio šventes aplinkiniai nenustoja stuksėti alkūnėmis ir siūlyti vieną kitą taurelę.

„Savaitgalį jaunimo organizacijos priėmė rezoliuciją dėl valstybės alkoholio prevencijos politikos. Tai yra labai aiškus ženklas, kad jauni žmonės nebegali ignoruoti alkoholio vartojimo žalos bei tragedijų, kurios vyksta padauginus svaigiųjų gėrimų. Akivaizdu, kad esamos prevencinės priemonės nėra pakankamos, todėl privalome atkreipti įvairių valdžios institucijų dėmesį ir šalinti šią įsisenėjusią problemą, kuri kenkia tvirtam valstybės pagrindui“, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.

Jaunų žmonių parengtoje rezoliucijoje, kuri adresuojama aukščiausioms Lietuvos valstybės institucijoms, siūlomos griežtos kovos su alkoholio vartojimu priemonės: nuoseklus ir sistemiškas akcizo mokesčio didinimas, visiškas alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimas bei svaigiųjų gėrimų prieinamumo mažinimas.

Taip pat rezoliucijoje raginama prekiauti alkoholiu nuo 10 iki 20 val. tik specializuotose parduotuvėse, sumažinti leistiną alkoholio kiekį kraujyje iki 0,00 promilių visiems vairuotojams bei tinkamai sureguliuoti alkoholinių gėrimų licencijavimo tvarką.

M. Zakarka teigia, kad ilgus metus net ir paauglių tarpe nesikeičiantys didžiuliai alkoholio suvartojimo kiekiai įrodo, jog švietimas negali būti vienintele alkoholio vartojimo prevencijos priemone. Mokyklose vykdomos švietimo programos pakeičia paauglių požiūrį į alkoholį, o tai yra sveikintina, tačiau svaigalų vartojimo įpročių kaita labai neryški. Privalu imtis griežtesnių ir efektyvesnių veiksmų, derinant juos su tobuliausiais švietimo metodais.

2011 m. pateiktais alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis net 63 proc. Lietuvos paauglių nurodė per 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus, o  analizuojant psichiatrijos ligoninių ir priklausomybės ligų centruose besigydžiusių vaikų skaičių matyti, kad 2013 m. daugiausia vaikų gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį.

„Dažnai kalbėdami apie alkoholio vartojimo piniginę žalą net nesusimąstome, kiek daug prarandame. Sveikatos problemų, susijusių su alkoholiu, gydymas, vaikų globos namų išlaikymas, sumažėjusio darbingumo išmokos, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose – tai tik dalis su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių. Jeigu suskaičiuotume visus kaštus, su alkoholiu siejama žala tikrai viršytų 2010 m. preliminariais skaičiavimais įvardytus 250 mln. eurų, o tai – milžiniški pinigai“, – kalbėjo M. Zakarka.

Taigi, faktas, jog pats jaunimas ėmėsi kalbėti apie griežtesnes alkoholio vartojimo prevencijos priemones parodo, kad jaunieji šalies lyderiai nebenori matyti apsvaigusių vairuotojų išniekintų stotelių bei piliečių, kurie trumpina savo gyvenimą alkoholiu, kol jų vaikai tuo metu keliauja į vaikų namus arba, dar blogiau – atsiduria šulinyje.