Gimstamumas ir emigracija
"Gyventojų skaičius mažėja labai sparčiai: pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demografiškai nykstančių šalių. Antra, emigracijos mastas taip pat yra didelis ir kol kas nemažėja, o gimstamumo lygis žemas ir gerokai atsilieka nuo to, kuris gali užtikrinti kartų kaitą", – perspėja VU profesorė Vlada Stankūnienė.
Ji priduria, kad pagal kai kurių rodiklių pokyčius, pavyzdžiui, kylantį periodinį suminį gimstamumą, situacija palengva gerėja. Mirtingumas taip pat ėmė mažėti, tačiau tarp vyrų jis ir toliau išlieka neadekvačiai didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis.
"Galiausiai intensyvi jaunimo emigracija, žemi gimstamumo rodikliai labai sparčiai sendina populiaciją: sparčiai mažėja vaikų, jaunimo ir vidutinio amžiaus gyventojų", – priduria VU profesorė Marė Baublytė.
Tarp optimizmo ir pesimizmo
Mokslininkių teigimu, įvairių demografinių procesų pokyčiai per pastaruosius kelerius metus buvo gana prieštaringi. Vieni jų suteikė vilties, kad Lietuvos demografinė situacija ima gerėti, o kiti signalizavo apie dar didesnes grėsmes galimybėms sustabdyti demografinį nykimą ir ateityje sugrįžti į tvarią demografinę raidą.
"Vienas iš, atrodytų, pozityvių demografinių pokyčių yra nuo šio šimtmečio pradžios didėjantis rodiklis, kuris dažniausiai iliustruoja gimstamumo lygį – suminis gimstamumas, arba vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo amžių, skaičius. Tačiau jo apskaičiavimo specifika ir pasiektas gimstamumo lygis neteikia optimizmo", – aiškina profesorė V.Stankūnienė.
Pastaruoju metu gimstamumas pirmiausia didėja ne todėl, kad turima daugiau vaikų, o todėl, kad dabar jų susilaukia moterys, kurios motinystę atidėjo vyresniam amžiui.
Suminio gimstamumo rodiklio reikšmės priklauso nuo moterų amžiaus, kokio būdamos jos susilaukia vaikų, pasikeitimų.
"Tai, kad moterys Lietuvoje gimdo būdamos vis vyresnės, iš pradžių labai sumažino gimstamumą, o dabar didina. Pastaruoju metu gimstamumas pirmiausia didėja ne todėl, kad turima daugiau vaikų, o todėl, kad dabar jų susilaukia moterys, kurios motinystę atidėjo vyresniam amžiui", – pastebi profesorė M.Baublytė.
Gerokai daugiau jų net pirmo vaiko susilaukia jau būdamos arti 30 metų ar net vyresnės.
Antra, anot mokslininkės, šio rodiklio reikšmės rodo, kad gimstamumas dar labai toli nuo to lygio, kuris stabdytų populiacijos nykimą. 2015 m. suminis gimstamumas Lietuvoje buvo 1,7, tačiau tam, kad prasidėtų kartų kaitą užtikrinanti demografinė raida, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2. Vis dėlto nors gimstamumo lygis iki šiol Lietuvoje yra pernelyg žemas, jis jau didesnis nei ES šalių vidurkis, kuris 2014-aisiais buvo lygus 1,58.
Gyvenimo trukmė ilgėja
Mirtingumas nuo 2007 m. Lietuvoje taip pat pasuko pozityvių pokyčių linkme. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė didėja jau aštuonerius metus iš eilės.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal šį rodiklį vis mažėja, tačiau jis ir toliau išlieka didžiausias visoje ES. Per aštuonerius metus šis skirtumas sumažėjo nuo 12 iki 10,5 metų.
Vis dėlto, vertindami Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pasikeitimus per pastaruosius 50 metų, turime pripažinti, kad šis rodiklis tik 2013 m. pakilo iki 68,4 ir priartėjo prie 1965-ųjų lygio (68,6 metų), o per pastaruosius dvejus metus jį truputį ir viršijo, pakilęs iki 69,1 metų.
Taigi, nors situacija gerėja, pagal vyrų mirtingumo lygį Lietuva dar gyvena pusės šimto metų laikotarpio režimu ir išsiskiria aukščiausiais rodikliais tarp visų ES šalių, aiškina VU Demografinio tyrimų centro mokslininkės.
Padidėjo grįžtamoji migracija
"Lietuvai daugiau nei du dešimtmečius būdingi labai intensyvūs emigracijos srautai. Pagal oficialius statistikos rodiklius nėra lengva vertinti pasikeitimų krypties, nes emigracijos rodikliai dėl įvairių priežasčių labai svyruoja, įžiūrėti pozityvių pokyčių vargu ar galime", – apgailestauja profesorė V.Stankūnienė.
VU mokslininkių duomenimis, nuo šio šimtmečio pradžios iš šalies emigravo daugiau nei 615 tūkst. žmonių. Dėl neigiamos neto migracijos Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau nei 450 tūkst. 2000–2015 m. vidutiniškai kasmet iš šalies emigravo apie 38 tūkst. žmonių, 2015-aisiais – 44 tūkst., o per 2016-ųjų dešimt mėnesių – jau 44,4 tūkst.
"Galima teigti, kad, oficialiais duomenimis, kol kas pozityvių pokyčių žvelgiant į Lietuvos gyventojų emigracijos procesus nematyti. Tačiau nuo 2011 m. smarkiai padidėjo grįžtamoji migracija. Statistiniais duomenimis, 2013–2015 m. vidutiniškai kasmet grižo apie 19 tūkst. emigrantų, o 2016-ųjų sausį–spalį – 20 tūkst.", – skaičius vardija profesorė V.Stankūnienė.
Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, didelė grįžusiųjų dalis vėl pakartotinai pasuka emigracijos keliu.
Užprogramuotas nykimas
"Dėmesį sutelkiant į neigiamų demografinių procesų padarinius Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, dažnai nepakankamai įvertinamas jų poveikis gyventojų amžiaus struktūrų deformacijoms, kurios ateityje turės didelę įtaką tolesniam demografiniam nykimui", – pabrėžia profesorė M.Baublytė.
Jos teigimu, vertinant gyventojų amžiaus struktūros pokyčius dažniausiai išsakomas susirūpinimas tik dėl visuomenės senėjimo – pagyvenusių žmonių dalies didėjimo. Tačiau dėl labai sumažėjusio gimstamumo ir intensyvios jaunimo emigracijos sumažėjo vaikų, jaunimo ir vidutinio amžiaus kartos atstovų. Tai gerai iliustruoja susiaurėjusi amžiaus ir lyties piramidės apatinė ir gerokai platesnė viršutinė dalis.
"Tokia deformuota, demografiškai negyvybinga gyventojų amžiaus struktūra iki šio šimtmečio vidurio lems spartėjantį Lietuvos gyventojų senėjimą, labai sparčiai mažėjantį gyventojų skaičių, ypač darbingo amžiaus. Ateityje ne vieną dešimtmetį labai negausios vaikų kartos gerokai mažesniais skaičiais keis savo tėvų kartas", – aiškina profesorė M.Baublytė.
Dabartinė deformuota gyventojų amžiaus struktūra bus vienas svarbiausių Lietuvos demografinio nykimo veiksnių iki šio šimtmečio vidurio ir net žvelgiant į tolimesnę perspektyvą.
Jos kolegė V.Stankūnienė priduria, kad dėl intensyvios jaunimo emigracijos labai sumažėjusios jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų kartos, kurios turėtų kurti šeimas ir susilaukti vaikų, toliau lems nedidelį gimusiųjų skaičių ir pratęs gyventojų skaičiaus mažėjimą.
"Kai vietoj šiuo metu gausiausių penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių kartų šio amžiaus sulauks mažo gausumo vidutinio ir jauno amžiaus, o vėliau ir vaikų negausios kartos, gyventojų skaičius toliau sparčiai mažės. Dabartinė deformuota gyventojų amžiaus struktūra bus vienas svarbiausių Lietuvos demografinio nykimo veiksnių iki šio šimtmečio vidurio ir net žvelgiant į tolimesnę perspektyvą", – perspėja profesorė V.Stankūnienė.
Bendra Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra slepia labai didžiulius teritorinius skirtumus ir, nesant rimtų regioninės politikos pokyčių, ji lems dideles ateities demografinio nykimo teritorines disproporcijas. Dėl emigracijos ypač susitraukusios jauno ir vidutinio amžiaus kartos, o drauge ir vaikų, jau artimiausioje ateityje lems ypač greitą jų depopuliaciją, darbingo amžiaus gyventojų mažėjimą.
"Reikia suprasti, kad per daugiau nei du dešimtmečius sukauptoms demografinėms problemoms spręsti prireiks laiko, o siekiant išvengti tolesnio jų aštrinimo, veiksmai turi būti neatidėliojami. Antra, labai svarbu, kad sprendimai būtų adekvatūs situacijai ir profesionalūs visais lygiais. Stebint plintančią praktiką, labai svarbu, kad deklaravimas, jog demografinė situacija sudėtinga, dar kartą netaptų specifinio verslo šaltiniu", – pabrėžia profesorės M.Baublytė ir V.Stankūnienė.
Populiacija skaičiais
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus, dėl migracijos Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau nei 650 tūkst.
Dėl nuo 1994 m. prasidėjusio natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo rodikliams esant didesniems nei gimstamumo, mūsų šalies gyventojų sumažėjo 165 tūkst.
Nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo skaičiaus kritimo pradžios iki 2016-ųjų sumažėjo 817 tūkst.: 1992 m. pradžioje šalyje gyveno 3,706 mln., o 2016 m. pradžioje – 2,889 mln. žmonių.
2016 m. gyventojų toliau sparčiai mažėjo: pirminiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lapkričio 1 d. Lietuvoje gyveno tik 2,856 mln. žmonių.
Naujausi komentarai