Krizės prispaustoje Lietuvoje atlyginimai krinta 10–30 proc., o Vilniaus savivaldybės valdininkų algos kyla tarsi ant mielių. Šiemet sostinės valdininkų piniginės turėtų pastorėti 20 proc. daugiau nei pernai.

Algoms – 43 mln. litų

Šių metų Vilniaus savivaldybės biudžeto projektas šokiravo sostinės opoziciją. Pirmieji dokumentą išvydo Ekonomikos ir finansų komiteto nariai. Labiausiai į akis krito eilutė, kurioje nurodomos savivaldybės darbuotojų algoms skirtos lėšos. Šiemet valdininkų darbo užmokesčiui numatyta beveik 43 mln. litų. 2008 m. miesto biudžete šioms reikmėms buvo skirta apie 36 mln. litų, beveik 20 proc. mažiau.

"Dabar reikia taupyti, mažinti darbo užmokesčio fondą. Valstybės politikai visi mažina atlyginimus 15 proc., ir gal dar reikės nusibraukti po 10 proc., o savivaldybė savo administracijai algas didina. Žmonių nedaugėja, bet esantiems darbuotojams keliami koeficientai, o su jais kyla ir alga. Kad dar ta savivaldybė niekam nebūtų skolinga, dirbtų efektyviai, sakyčiau, reikėtų žmones paskatinti. Bet savivaldybė prasiskolinusi beveik 450 mln. litų!" – piktinosi komiteto narys Vilius Navickas.

Administracija susigėdo

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas paaiškino, kad koeficientai tarnautojams keliami pagal įstatymą. Kas trejus metus valdininkui alga pakyla po 3 proc. Tai esą ir lėmė darbo užmokesčio fondo augimą.

"Tačiau šiemet darbo užmokesčio fondą tikrai sumažinsime. Vyriausybė yra priėmusi sprendimą 15 proc. mažinti koeficientus skaičiuojant valstybės tarnautojo atlygį, tai mes atitinkamai ir sumažinsime, kai taryba biudžeto projektą ims svarstyti. Nurėžtus pinigus permesime socialinių darbuotojų atlyginimams", – žadėjo G.Paluckas.

Meras mums melavo?

Vos prieš pusantro mėnesio savivaldybės valdininkai lepinosi kalėdinėmis premijomis. Joms išleista apie 2 mln. litų miesto pinigų. Sausio pradžioje tokiu švaistymu pasipiktino Vilniaus meras Juozas Imbrasas. Jis dievagojosi nežinojęs apie išmokėtus milijonus, tačiau pažadėjo juos būtinai sugrąžinti.

Pats administracijos direktorius tąkart paaiškino, kad "sugrąžinti" reiškia atimti išmokėtus 2 mln. litų iš savivaldybės darbuotojų. Todėl šių metų biudžeto projekte atlyginimams turėtų būti skirta 2 mln. litų mažiau nei pernai. Tačiau šiemet valdininkams atriekiama 7 mln. litų daugiau.

"Vilniaus diena" suskubo priminti merui jo vos prieš mėnesį lengvai duotą pažadą, tačiau J.Imbrasas kalbėti su dienraščiu atsisakė motyvuodamas laiko stoka.

Per algas užmiršo skolas

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet savivaldybės biudžetas rekordiškai didelis. Per 2009-uosius ketinama surinkti daugiau nei 1,14 mlrd. litų pajamų. Tai – 0,14 mlrd. litų daugiau nei pernai.

Tačiau, anot V.Navicko, planuojamas milijardas paskirstytas neracionaliai: valdininkams algos didinamos 7 mln. litų, o pernai pradėtai senų namų renovacijai užbaigti 1 mln. litų taip ir nerasta.

Esą Ekonomikos ir finansų komitetui savivaldybės specialistai aiškinę, kad pernai būsto renovacijai valdžia skyrė apie 11 mln. litų, tačiau programai įgyvendinti lėšų nepakako. Metų pabaigoje žiojėjo daugiau kaip 3 mln. litų skylė, kurią miesto valdžia privalėtų užlopyti šiemet. Tačiau šių metų biudžeto projekte būsto renovacijai esą numatyti tik 2 mln. litų, kurių nepakanka nė praėjusių metų skolai padengti.

G.Palucko nuomone, politikai su specialistais nesusikalbėjo. Esą būstui atnaujinti nuo pernai metų liko nepanaudoti 2 mln. litų, ir jokios skolos savivaldybės nesmaugia.

"Greičiausiai kalba eina apie ugdymo įstaigų renovaciją. Jai buvo skirta 12 mln. litų, bet kainos po konkurso išaugo, tai metų pabaigoje liko 1,5 mln. skola. Ji perkeliama į šių metų biudžetą. Politikus galėjo suklaidinti projekte dingusi eilutė dėl ugdymo įstaigų renovacijos. Tiesiog atsiradus ES paramai, tos lėšos buvo paskirstytos į kitas eilutes", – patikslino G.Paluckas.

Pinigai dalijami chaotiškai

Savivaldybės opozicijos lyderis V.Navickas įsitikinęs, kad valdžia pinigus chaotiškai ir neracionaliai skirto dėl to, jog neturi jokios miesto valdymo strategijos ir prioritetų.

"Strateginių krypčių nėra – tokia yra J.Imbraso strategija. Tada prasideda mikro reikalų tvarkymas. Biudžetas sudaromas vadovaujantis labai paprastu principu: pabarstykime visur po truputį. Ir viskas. Kur tai veda miestą – visi puikiai matome", – apmaudo neslėpė V.Navickas.

Vilniaus valdžios strategiją ir prioritetus, t. y. labiausiai valdžiai rūpimas sritis, nusistato į valdančiąją koaliciją susibūrusios partijos. Jos nusprendžia, atsižvelgdamos į partijos programas, kokioms miesto problemoms skirs daugiausia dėmesio.

Kaip įgyvendinamos politikų nustatytos strateginės kryptys, reguliuoja savivaldybės Strateginio planavimo komisija. Jai pirmininkauja pats meras J.Imbrasas.

Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno ir komisijos nario Arūno Štaro, Strateginio planavimo komisija per dvejus metus nė karto nebuvo susirinkusi. Frakcijos kolega Vidmantas Martikonis tikina buvęs kviestas į posėdį praėjusį gruodį, bet jame nedalyvavo. G.Palucko žiniomis, komisija per dvejus metus posėdžiavo vos kartą.