Mokysis lietuvių kalbos

Tądien, kai lankėmės Pavoverės pasienio užkardoje, iš beveik šešių dešimčių vasarą čia gyvenusių pabėgėlių radome vienuolika – vieną moterį ir dešimt vyrų. Apie užkardoje buvusius užsieniečių vaikus priminė tik spalvotų pieštukų pėdsakai pastato viduje, ant sienų.

"Vaikai yra vaikai ir visai nesvarbu, ar jie iš Lietuvos, ar iš kokio kito pasaulio kampelio", – dirstelėjusi į vaikiškas keverzones prie durų staktos, ilgametė užkardos darbuotoja prisiminė mažuosius piešinių autorius.

Draugiškus, meilius, smalsius ir gabius kalboms. Pamokyti pasieniečių, kai kurie jų esą vos per kelias savaites išmoko lietuviškai sveikintis, pasakyti "ačiū", skaičiuoti ir skanduoti "Lie-tu-va". Jau nuo spalio mažieji savo žodyną galės papildyti naujais lietuviškais žodžiais. Pradžioje planavusi pabėgėlių vaikus siųsti į vietos mokyklas, galiausiai valdžia šios minties atsisakė. Sprendimą motyvavo išaugusiais koronaviruso skaičiais ir vietų stygiumi ugdymo įstaigose. Todėl nuo spalio mobiliosios mokytojų grupės penkis kartus per savaitę vyks į stovyklas Rukloje, Pabradėje, Vilniuje ir kituose miestuose. Pirmą pusmetį pedagogai vaikus mokys lietuvių kalbos. Antrąjį – pilietinio ugdymo, Lietuvos istorijos, geografijos ir bendrinių dalykų sąvokų lietuvių kalba. Antraisiais metais jie jau galėtų eiti į bendrojo lavinimo mokyklas.

"Politikai siunčia labai dviprasmišką žinutę. Pirma jie sako, kad stengsis kuo daugiau pabėgėlių išsiųsti iš Lietuvos, o paskui prabyla apie jų integravimą ir lietuvių kalbos pamokas. Nelabai suprantu, kam jos reikalingos vaikams, kurių maždaug 80 proc. tikrai išvyks iš Lietuvos. Kur kas naudingesnės jiems būtų anglų kalbos, matematikos, galbūt istorijos žinios, kurios praverstų ne tik gyvenant Lietuvoje, bet ir iš jos išvykus", – mintis, ko išties reikia vaikams, Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojui Bartui Pauwelsui neleido nurimti.

Subūrė savanorių būrį

Lietuvoje yra daug gerų žmonių, kurie visais įmanomais būdais stengiasi padėti. Aš esu maloniai nustebusi.

Paklaustas, kas pastūmėjo dalytis savo žiniomis ir kviesti tai daryti kitus, B.Pauwelsas mintimis persikėlė į liepą, kai važiuodamas į Baltarusijos pasienyje esančią savo ir žmonos sodybą išvydo į pasienio užkardas gabenamus pabėgėlius.

Tarp jų buvo ne vienas mokyklinio amžiaus vaikas. Išvydęs šį vaizdą, pedagogas negalėjo likti abejingas.

"Pagalvojau, kad artėja rugsėjo 1-oji, kurią jie turėjo sutikti savo mokyklose", – Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojas neslėpė apmaudo dėl galimybių, kurių vaikai neteko dėl susiklosčiusių jiems nepalankių aplinkybių.

B.Pauwelsas pasakojo, kad pamatyti vaizdai ir širdyje likęs nerimas jį pastūmėjo vis dažniau dirstelėti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainę bei pasidomėti, kaip bus ugdomi šie vaikai. Deja, jokios informacijos jis nerado. Taip jam šovė mintis, kad nebūtina laukti pokyčių, o pradėti patiems.

"Tuomet aš kreipiausi į kelias nevyriausybines organizacijas – Raudonąjį Kryžių ir "Caritą". Jie buvo pasiruošę padėti vykdyti šį projektą", – išjudinęs ledus, rugpjūtį mokytojas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavo informacijos, kaip galėtų ugdyti mokinius.

Tiesa, reikėjo komandos. B.Pauwelsas pasakojo, kad bendraminčius subūrė gana greitai. Vos tik sumanius mokyti vaikus, prie iniciatyvos "Teachers for Refugees" prisijungė keliolika kolegų iš licėjaus, pedagogų iš katalikiško darželio "Mažutėliams".

Dabar idėjos sumanytojas skaičiuoja daugiau nei 70 savanorių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. "Teachers for Refugees" komandoje – kalbų mokytojai, psichologai ir kiti specialistai. Tikėtina, kad prie projekto "Teachers for Refugees" prisijungus savanoriams iš kitų Europos šalių, geradarių gretos taps dar gausesnės.

"Vaikai nekalti dėl to, kas vyksta. Jie turi teisę į mokslą!" – B.Pauwelsas tikino su komanda darysiąs viską, kad pabėgėlių vaikams, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų, liktų kuo mažiau žinių spragų.

Griauna stereotipus

Praėjusią savaitę pirmą kartą aplankę pabėgėlių stovyklą Rukloje ir susipažinę su paaugliais, kurie į Lietuvą atvyko nelydimi savo tėvų, namo pedagogai savanoriai grįžo su šypsenomis ir pačiomis geriausiomis emocijomis. Tokiomis pačiomis, esą, visą laiką spinduliavo ir būsimieji mokiniai.

Jie džiaugėsi suteikta galimybe mokytis ir nekantriai laukė, kada galės kibti į darbus. Žinių naudą akcentavo ir kalbinti mažesniųjų vaikų tėvai.

"Jie supranta, kad nedirbant su vaiku sustos jo raida. Iš to, ką mačiau, galiu pasakyti, kad čia atvyko pasiturintys žmonės. Tie, kurie turi pinigų, dažniausiai yra ir išsilavinę. Jie yra protingi, – Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus pedagogas B.Pauwelsas apgailestavo, kad lietuviai vis dar neatsikrato stereotipų, kuriuos, anot jo, dabar pats laikas griauti. – Labai svarbu, kad nustotume į migrantus ir į jų vaikus žiūrėti kaip į agresiją Lietuvai. Pats esu migrantas, bet ne pabėgėlis, todėl kartais man pasidaro liūdna, kad spauda ir politikai piešia ypač niūrų tų žmonių veidą, vadina juos nusikaltėliais, blogiukais. O kiek iš pasisakiusiųjų bendravo su jais? Aš tai dariau ir ne vieną kartą. Suprantu, kad pabėgėliai sukelia nepatogumų Lietuvai, tačiau negalima pamiršti, kad jie tokie patys žmonės, tik, skirtingai nei mes, turėjo nuo kažko bėgti. Tai yra traumuojanti patirtis, ypač vaikams, nes suaugusieji dar gali su tuo susitvarkyti."

Žingsnis: praėjusią savaitę mokytojai savanoriai susipažino su paaugliais, į Lietuvą atvykusiais be tėvų.

Svarbiausia – noras

Savanoriai – visu etatu, o kartais net ir daugiau dirbantys mokytojai, todėl į nelegalių migrantų stovyklą Rukloje jie važiuos kartą per savaitę – šeštadieniais.

Paruošę specialias programas pagal amžių, pedagogai vaikus mokys anglų kalbos, matematikos ir istorijos – tų dalykų, kurie jiems bus naudingi ne tik Lietuvoje, bet ir iš jos išvykus. Planuojama, kad savanoriai pamokas dovanos visus mokslo metus.

"Su suaugusiųjų nelydimais paaugliais bendrausime anglų ir prancūzų kalbomis. Turime ir vertėjų, jie bent minimaliai galės padėti. Aš pats planuoju dėstyti istoriją. Pasaulio ir šiek tiek Lietuvos, – paklaustas, kaip pedagogai prakalbins mažiausius mokinius, B.Pauwelsas neabejojo, kad jie tikrai ras būdų. – Su pačiais mažiausiais, kurių amžius – nuo dvejų iki šešerių metų, galima daug ką nuveikti ir be kalbos. Mokytojai tai žino ir puikiai atlieka savo darbą."

Todėl važiuodami į Ruklą projekto "Teachers for Refugees" mokytojai savanoriai, anot Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojo B.Pauwelso, automobilių bagažines užpildys vadovėliais, o savo galvas – pačiomis įvairiausiomis mintimis.

Šiuo metu projekto sumanytojai negauna jokios paramos iš valstybės. Mokytojams savanoriams padeda katalikiška labdaros organizacija "Caritas".

"Bandome viską daryti taip, kad tinkamai sutvarkytume buhalterinius dalykus. Dabar svarbiausia – kad savanoriai galėtų vykti į stovyklas ir mokyti vaikus", – "Teachers for Refugees" atstovas B.Pauwelsas vylėsi, kad, laikui bėgant, prasmingų darbų grandinėje susipins daugiau geradarių rankų.

Bartas Pauwelsas: "Vaikai nekalti dėl to, kas vyksta. Jie turi teisę į mokslą!"

Viskas dėl vaikų

Darželio "Mažutėliams" bendraįkūrėja ir vadovė, Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos (CC) sesuo Viktorija Voidogaitė – viena iš mokytojų savanorių, padėsiančių ugdyti mažiausius pabėgėlių vaikus. Vasarą įsitraukusi į humanitarinę veiklą ir pagalbą pabėgėliams Ignalinos rajone, Kazitiškyje, po atostogų grįžusi atgal į darbus sesuo pasakojo sulaukusi "Teachers for Refugees" atstovo skambučio.

"Mes organizuojame savanorystę mokytojams. Ką daryti su mokyklinio amžiaus vaikais – žinome, ir visiškai neišmanome, kaip elgtis su ikimokyklinukais. Ar sutiktum padėti?" – dar vasaros pabaigoje galvojusi, kaip būtų galima prisidėti prie pabėgėlių vaikų ugdymo, B.Pauwelso prašymą V.Voidogaitė priėmė kaip lemtingą ženklą.

Jau šiandien sesuo Viktorija drauge su kitais savanoriais turėjo vykti į Ruklą susipažinti su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir pabendrauti su jų tėvais. Pokalbis su jais ir jų įtraukimas į vaikų ugdymą – viena svarbiausių proceso dalių. Tik vakar priešpiet paaiškėjo, kad Rukloje apsistojusiems pabėgėliams reikia izoliuotis dėl koronaviruso, tad susitikimo teks šiek tiek palaukti.

"Mažyliai neturi matematikos ar istorijos pamokų. Jiems bus vykdomos kitos ugdomosios veiklos – muzika, pasaulio pažinimas ir gimtosios kalbos ugdymas. Jis itin svarbus, todėl labai tikimės, kad atsiras raštingų mamų, kurios pajėgs skaityti vaikams, – sesuo V.Voidogaitė vylėsi, kad bendradarbiavimas bus sėkmingas. – Labai svarbu, kad tėvai įsitrauktų širdimi, ne tik savo noru. Pasitikėjimo ryšys mezgamas pamažu, todėl kelias iki ugdymo, kuris eis kaip iš pypkės, ilgas. Mes stovime pačioje jo pradžioje ir suvokiame, kad čia gali būti ir sėkmė, ir nesėkmė. Mes turime gerą valią, tinkamą pasirengimą ir tikime, kad vaikai ir jų ugdymas, kaip tikslas, mus suvienys."

Viliasi tėvų pagalbos

Nors dauguma mažųjų nekalba nei angliškai, nei prancūziškai, prieš artėjantį susitikimą sesuo Viktorija jaudinosi ne dėl kalbos barjero. Jos širdis smarkiau plakė dėl kitų priežasčių.

"Svarbiausia, kad nepultume gelbėti to, ko nereikia. Noriu pasakyti, kad pagalba neturi būti primesta. Ji turi būti tokia, kad po visko žmogus būtų nepriklausomas ir daugiau pagalbos jam neprireiktų, – anot V.Voidogaitės, tokią užduotį sau išėkėlę "Teachers for Refugees" savanoriai supranta, kad laukia nelengvi metai su dviem galimais scenarijais. – Esame optimistai, todėl tikimės geriausio. Kartu esame realistai ir suprantame, kad gali būti kitaip."

Paklausta, ar vis dar galima prisijungti prie savanorių būrio, kuriame šiuo metu yra daugiau nei 70 žmonių, V.Voidogaitė tikino, kad durys gėriui visuomet atviros. Tiesa, nepakanka vien tik didelio noro.

"Norintiems prisidėti prie vaikų ugdymo ir eiti į kontaktą, reikalingos žinios, bent minimalus pasirengimas, geras humoro jausmas ir geležiniai nervai", – kviesdama prisijungti visus tuos, kurių bagaže yra visi išvardyti dalykai, sesuo Viktorija skubėjo padėkoti ir visiems tiems, kurie jau prisidėjo padėdami vaikams.

Kažkas visai neseniai nupirko du kilimus, kad ikimokyklinukai klasėse galėtų šiltai sėdėti ant grindų. Geradarių, anot V.Voidogaitės, yra išties nemažai.

"Jaučiame didelę paramą. Tai, kas plinta bendrai viešojoje erdvėje, ne visai atitinka žmonių nuostatas. Bent jau ne visų. Lietuvoje yra daug gerų žmonių, kurie visais įmanomais būdais stengiasi padėti. Aš esu maloniai nustebusi", – šviesa, sklindančia iš aplinkos, džiaugėsi vienuolė.

Iš sesės Viktorijos įrašų feisbuke

#PabėgeliųKrizė #Stebuklas #ačiū

Praėjo 24 valandos nuo tada, kai paskambino Bartas iš Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus ir paprašė įsijungti į misiją Rukloje, nes nežino, ką su tais 200+ pyplių daryti. Ir sutikau. Ir prasidėjo! Kas jau įvyko per šią parą?

Šiuo metu į Ruklos šeštadienius įsijungė:

– Apie 20 savanorių mokytojų ir #ViKo studentų, kurie dirbs su mažyčiais (2–7 metų) pabėgėlių vaikais.

– 14 mokytojų, kurie prancūzų ir anglų kalbomis paauglius mokys matematikos, fizikos ir t.t.

– 2 psichologai pagelbės ir vaikams, ir savanoriams.

– 2 vertėjai bandys suktis tarp mūsų.

– 2 menininkai išmokys tarptautinės menų kalbos.

Geri žmonės jau parėmė kelionę į Ruklą (425 eurai).

Taigi 24 valandos bendro gerumo. Ir reikalai pajudėjo!

Savanorių registracija tęsiasi. Galima rašyti laišką tema "vaikus galiu išmokyti šių dalykų" [email protected]

Vėl papildyta: degalams lėšų jau surinkome! Ačiū!

Papildyta: vienas italas šefas, nenorėjęs viešumo, pasirūpins judesiu, kurį pavadinom #savanorioSumuštinis ! Ačiū ir negaliu patikėt!

#kamTaAfrikaYraRukla

#pabėgėliųKrizė

Antroji para po paskelbimo buvo apie maistą ir susitarimus bei tarptautiškumą.

* Deriname savo veiklą su LT #Caritas veiklomis, jungiamės į bendradarbiavimą, kad sklandžiau padėtume vaikams.

* Vis daugiau gerų žmonių ir gabių žurnalistų domisi jautria pabėgėlių vaikų ugdymo tema. Ačiū už tinkamą, taktišką ir nuoširdų viešinimą.

* Bartas yra viso mūsų judesio koordinatorius. Savanoris ir tarptautinio prancūzų licejaus mokytojas. Už jo pečių darbuojasi anglakalbiai ir prancūzakalbiai mokytojai savanoriai.

Barto nėra FB, todėl čia pasidarė labai daug vienos vienuolės kalbų ir prašymų.

* Darželio #mažutėliams mokytojai jungiasi prie savanorių komandos. Taip pat ir kitų darželių mokytojai ir vadovai jungiasi į judesį. Ačiū!

Toliau renkame savanorių grupę.

Toliau neįdomu: Mama, draugai, kurie siunčiate vitaminų, uspakajoncų ir vyno (be gradusų), nebesinervinkit, šiąnakt jau miegojau kaip meška. Valgau sveiką žalią maistą! Niekas manęs nepagrobė, paskambinsiu jums sekmadienį vakare. Viskas yra gerai!

#pabėgėliųKrizė

Vaikštau dantis sukandus. Bandau suprasti, kodėl ŠMSM visą valandą posėdžiavę (su kelių aukštųjų mokyklų pedagogų rengimo centrų atstovais, mokslininkais ir pabėgėlių švietime suopračio turinčiais) ir gavę patarimą bei konkretų pažadą pagelbėti mokant vaikus, nutarė mokyti VISUS pabėgėlių vaikus TIK lietuvių kalbos. Ir tik tam skyrė lėšų bei renka visų programų studentus savanorius. Aš vis dar bandau suprasti, nes branginu gimtąją kalbą ir suprantu, kaip gera tokią gražią kalbą išmokti. Tik klausimas lieka, ar dabar Rukloje gyvenantys vaikai gaus leidimą gyventi Lietuvoje? Manau, didžioji dalis jų bus išsiųsta. Todėl kyla rimtas klausimas: ar tikrai reikia juos visus šiais metais mokyti tik lietuvių kalbos?

#pabėgėliųKrizė #studentams

Net nedrąsu džiaugtis, bet Vilniaus kolegija pedagogikos studentams savanorystę su Ruklos vaikiukais įskaitys kaip pedagoginę praktiką. Noriu pakviesti ir kitus pedagogų rengimo centrus atsibusti ir pagelbėti vaikams. Žinau, kad ir ŠMSM taip pat kvies studentus į vaikų ugdymo praktikas su prieglobsčio prašytojų vaikais. Tikiuosi, kad universitetai pagalių į ratus neprikaišios!

#pabėgėliųKrizė #Rukla

Mes važiavom su Hüseyin, jis mūsų vertėjas savanoris. Pakeliui aptarėm, kaip geriau kviesti tėvus šeštadieniais mums patikėt savo vaikus. Man atrodo, kad prieš darant gėrį reikia įsitikinti, ar tai gėris tam, kuriam nori padėti.

Elzė vairavo. Pakeliui sustojom ir susirinkom Žiežmarių "Carito" nupirktų pieštukų ir popieriaus. Ačiū, Ilona!

Atvažiavome į Ruklą. <...> Lijo. Buvo sunku surinkti vaikus, kad ištirtume jų prancūzų ir anglų kalbos lygį. Atėjo apie 30 paauglių. Visi nelydimi nepilnamečiai. Jie yra vieni. Be tėvų.

Stengiausi kuo geriau įsidėmėti teritoriją ir galimas patalpas. Susitarėme, kad mažyliai nuo kito šeštadienio bus ugdomi rytais, o paaugliai – popiet.

Antrosios Ruklos stovyklos vartai liko uždari. Taip nutiko dėl to, kad Rukloje yra dvi skirtingos administravimo sistemos centrui ir stovyklai. Mėlyni namukai kaip kitas miestas. Kitą šeštadienį bandysiu ten patekti.

Šiuo metu vyksta anglų ir prancūzų pamokos paaugliams.

(...) su mažyliais mokytojai mokysis kurdų kalbos dialekto, o vaikai – gyvenamojo pasaulio dalykų.

Ačiū visiems už paramą ir palaikymą!