Kai rusai įsiveržė į Ukrainą, Lietuva priėmė beveik 100 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Ne tik suteikė būstą, maistą, bet ir mokė kalbėti lietuviškai, surasti darbą. Tam pinigų skyrė ir Europos Sąjunga.

Dabar Valstybės kontrolė paskelbė, kad Ukrainos pabėgėliams skirtą paramą Lietuva davė ir Rusijos, Baltarusijos bei kitų šalių piliečiams.

Paramą skirstė Europos socialinio fondo agentūra.

„Valstybės kontrolė, peržiūrėdama dokumentus, konstatavo klaidą. Mes sutinkame, kad tai yra dokumentų traktavimo klaida“, – teigė Europos socialinio fondo agentūros laikinoji vadovė Audronė Ališauskienė. 

Iš 17 mln. netinkamai paskirstytas milijonas eurų. Ukrainiečiams skirtus pinigus gavo keli šimtai rusų, baltarusių ir kitų šalių piliečių. Apmokėti jų kalbos kursai ir pagalba įsidarbinant. 

„Virš 400 asmenų, o tai sudaro, jei imant nuo visos tikslinės grupės projekto, 4 proc.“, – kalbėjo A. Ališauskienė. 

LNK stop kadras.

Agentūros laikinoji vadovė nesutinka su premjero, ministrės ir valstybės kontrolės priekaištais, kad suklydo jų agentūra.

Anot agentūros, kam duoti pinigus nurodo aprašas. Kai Briuselis skyrė paramą, aprašas nurodė, kad pinigai – tik ukrainiečiams. Bet vėliau Lietuva aprašą pakeitė. Čia ir atsirado galimybė paramą duoti ne tik ukrainiečiams.  

„Tai galėtų pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurie yra dokumentų rengėjai“, – pabrėžė Europos socialinio fondo agentūros laikinoji vadovė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tuomet vadovavo konservatorė Monika Navickienė.  

Premjeras sako, jog agentūrai bus pasekmės.  

„Tokie menki instituciniai Europinės paramos administravimo gebėjimai nusipelno tinkamo dėmesio“, – teigė Gintautas Paluckas. 

Agentūroje pradedamas patikrinimas. Jis dar nebaigtas, bet premjeras ir ministrė kalba apie agentūros naikinimą. 

„Tas fondas, administracija, kuri administravo lėšas, ji bus reorganizuota“, – pabrėžė ministras pirmininkas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuva turės grąžinti Briuseliui mažiausiai milijoną eurų.

Konstatuojama klaida už milijoną, bet kaltų ieškoti neketinama. Planuojama naikinti instituciją, nors paramą skirstė ne pastatas ir ne stalai su kėdėmis. Kiekvieną sprendimą priima konkretus darbuotojas.  

„Tai yra tik vienas epizodas iš platesnio rato, kai paramos administravimas yra menkos kokybės ir dėl ko teko arba dar teks Europos Komisijai gražinti lėšas“, – akcentavo G. Paluckas. 

Valstybės kontrolė siūlys įstatymuose numatyti vadovams atsakomybę. 

„Kai daromas kasmetinis vadovų vertinimas, kad vienas iš kriterijų būtų – kaip institucija laikosi Valstybės kontrolės rekomendacijų“, – šnekėjo Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 

Klaidos padarytos prieš 2–3 metus, bet nustatytos tik dabar. Anot Valstybės kontrolės, tai rodo dar vieną broką, jog pačiose įstaigose nėra kontrolės, o gal dar blogiau – klaidos slepiamos? 

„Kada Valstybės kontrolė ateina – čia vadinama antro lygio priežiūra. Kontrolę turi vykdyti ir ministerijos, ir agenturos“, – aiškino I. Segalovičienė.

Generalinė prokuratūra pradėjo platesnį tyrimą. Aiškinsis, ar tinkamai panaudojo net 235 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.