BNS pateikia svarbiausius šios istorijos įvykius.

2009 08 20 JAV televizija „ABC News“ paskelbia, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.

2009 10 20 prezidentė Dalia Grybauskaitė per spaudos konferenciją pareiškia turinti „netiesioginių įtarimų“ dėl slapto kalėjimo.

2009 11 05 Seimas paveda Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą.

2009 12 22 komitetas paskelbia nenustatęs, ar į Lietuvą buvo atvežti CŽV sulaikyti asmenys, bet konstatuoja, kad sąlygos pervežimui buvo. Prokuratūra pradeda tyrimą dėl buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų elgesio.

2011 01 14 prokuratūra nutraukia ikiteisminį tyrimą ir paskelbia, kad buvę VSD vadai nenusikalto, o galėjo padaryti nebent drausminį nusižengimą.

2011 07 01 JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) Vilniuje pareiškia negalinti komentuoti CŽV kalėjimo istorijos, bet tikina, kad prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija elgiasi skaidriai spręsdama tarptautinio terorizmo iššūkius.

2012 04 26 spėjamo CŽV kalėjimo vietoje Antaviliuose apsilanko Europos Parlamento delegacija. Po vizito europarlamentarai paragina Lietuvą atnaujinti tyrimą.

2014 02 20 teismo nurodymu Generalinė prokuratūra pradeda ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Tyrimas tęsiasi iki šiol.

2014 12 09 JAV Senatas paskelbia ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

2016 06 29 teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme pareiškia, kad Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė, o pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras.

2017 11 20 Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) paprašo teisėjų leisti pradėti tyrimą dėl nusikaltimų Afganistano kare, įskaitant galimus įtariamųjų terorizmu kankinimus CŽV kalėjime Lietuvoje.

Skelbs sprendimą

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl įtarimų, kad Lietuvoje 2005–2006 metais galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame kalinti įtariamieji terorizmu.

Teismas verdiktą Strasbūre viešame posėdyje paskelbs 11 val. Lietuvos laiku.

Skundą prieš Lietuvą pateikė šiuo metu Gvantanamo bazėje Kuboje kalinamas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah (Abu Zubaida).

Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamas 47 metų vyras teigia, kad jis 2005–2006 metais kalintas slaptame tardymo centre Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

Jis tvirtina, kad Lietuva leido JAV žvalgybos pareigūnams jį „kankinti įvairiomis psichologinio ir fizinio smurto formomis“.

Lietuvos Vyriausybė atmeta spėjimus, kad Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus, galėjo veikti slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.

Lietuvos pareigūnų teigimu, šiame pastate buvo kuriamas žvalgybos paramos centras.

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Abu Zubaydah yra laimėjęs panašią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002–2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

Aiškinantis įtarimus, Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir piktnaudžiavimo.

„Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai niekam nepareikšti. Tyrimo metu teisinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes. Iš kai kurių valstybių gauti atsakymai“, – BNS šią savaitę sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Pasak jos, dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos pripažinta valstybės paslaptimi, todėl daugiau detalių teisėsauga neteikia.

Panašių kaltinimų kaip Lietuva yra sulaukusi ir Rumunija. Jos atžvilgiu sprendimas taip pat bus skelbiamas gegužės 31 dieną.