Tuo metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ragino nebedelsti ir imtis darbų.
Seimas gegužę pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriame Vyriausybei siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, tuo pat metu įamžinant šioje teritorijoje buvusias senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.
Tačiau Kultūros komitetas trečiadienį bendru sutarimu nusprendė padaryti pertrauką svarstant projektą ir surengti detalesnius klausymus šiuo klausimu.
„Siūlome padaryti pertrauką svarstyme ir nukelti jį į rudens sesiją. Be abejo, nedelsiant ir išklausius įvairias suinteresuotas puses, įvairias nuomones, priimti sprendimą“, – sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Už detalesnes diskusijas buvo ir premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė.
„Manyčiau, mums reikia dar platesnių diskusijų“, – sakė ji, paklausta, kokios pozicijos dėl Sporto rūmų laikosi Vyriausybė.
Tuo metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ragino baigti diskusijas ir pagaliau pradėti įgyvendinti projektą.
„Tikrai labai kviesčiau pabaigti tą istoriją su Šnipiškėmis. Juoba, kad Vyriausybės sprendimo projektas yra. Jeigu jis netinka, reikia paaiškinti, kodėl jis netinka ir koks tiktų“, – per Kultūros komiteto posėdį trečiadienį sakė ji.
„Nežinau, kur čia yra konfliktas, bet paprasčiausiai nieko nedaroma. Įsisukome į kažkokias biurokratines diskusijas. Galime daug tų diskusijų padaryti, bet darbą padaryti reikia. Jeigu būtų atstatyti tie rūmai, nereikėtų tiek lėšų prižiūrėti. (...) Darykime galų gale“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Finansų ministerijos kancleris Kęstutis Kvaraciejus informavo, kad delsiant įgyvendinti projektą, jis smarkiai brangsta.
Jo duomenimis, 2015 metais skaičiuota, kad sutvarkyti Sporto rūmus reikia 29 mln. eurų, 2020 metais – 58,8 mln., 2026 metais – 90 mln. eurų.
„Kalbėdami apie ilgą diskusiją ir kad reikia dar ilgesnės diskusijos, įvertinkime ir šios diskusijos kainą“, – pažymėjo kancleris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visi, kalbėdami apie Sporto rūmus, neužsimena apie inžinerinius tinklus, esančius po žeme.
„Jie ten yra ir jie nusidėvės. Ar ir dėl jų taip pat ten bus tokios diskusijos?“ – retoriškai klausė kancleris.
Sporto rūmų teritorijoje yra buvusios žydų kapinės, o judaizmo dogmos griežtai riboja kapų judinimą.
Šiuo metu statinį valdančio Turto banko laikinasis vadovas Gintaras Makšimas sakė, kad nenaudojamų rūmų išlaikymas kasmet kainuoja apie 100 tūkst. eurų.
„Priežiūra vidutiniškai iki 100 tūkst. eurų per metus kainuoja. Priklausomai nuo to, kiek vandalai sugeba įsiveržti ir ką padaryti, sakysime, primėtyti akmenų į langus. Mes samdome apsaugos firmas, bet realiai kiekvienais metais priežiūra kainuoja. Šiemet jau yra kainavusi 27 tūkst. eurų per keturis mėnesius. Tikėtina, kad per likusius aštuonis mėnesius kainuos apie 90 tūkst. eurų“, – teigė jis.
Pagal Seimo nutarimo projektą, Vyriausybei siūloma įgyvendinti 2015 metų birželio 9 dienos nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“.
Seimo Kultūros komitetas savo ruožtu turėtų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų būsimų Kongresų rūmų patikslintą funkcijų projektą, o Kultūros ministerija pasirūpintų, kad rūmai būtų paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dabar jie turi regioninės reikšmės saugomo objekto statusą.
Pagal projektą, Kultūros ministerijai taip pat siūloma paskelbti kūrybinį konkursą rūmų teritorijoje sukurti memorialą bei ekspoziciją, skirtus buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimui bei istorinės Sąjūdžio veiklos įamžinimui.
Vilniaus miesto savivaldybė būtų paraginta prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
Pagal anksčiau patvirtintą projektą rekonstruotuose rūmuose būtų sukurtos konferencijų erdvės, biblioteka, kultūros ir informacijos centras, Atgimimo ir Sąjūdžio ekspozicijos, žydų istorijos memorialinė ir edukacinė erdvė.
Kongresų centro įrengimui priešinasi dalis žydų bendruomenės, ji norėtų, kad rūmai būtų pertvarkyti į Lietuvos žydų istorijos memorialą.
BNS rašė, kad diskusijos, ką daryti su 1971-aisiais statytais Sporto rūmais, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį – nuo 2015-ųjų, kai pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ perėmė Turto bankas.
Tuomet šioje vietoje svarstyta įrengti konferencijų centrą, tačiau objekto rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės – kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
Vėliau svarstyta vietoj apleistų Sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą.
Šiuo metu Vyriausybei vadovaujanti socialdemokratė Inga Ruginienė iš pradžių palankumą reiškė konferencijų centro idėjai, tačiau vėliau šią idėją įvertino kaip ekonomiškai netikslingą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, Sporto rūmuose įmanoma įrengti tik dalį reikalavimus atitinkančių erdvių, trūktų parkavimo vietų, o rekonstrukcijos kaštai būtų sunkiai prognozuojami.
I. Ruginienės Ministrų kabineto vertinimu, pastatas sostinės centre galėtų virsti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei. Be kita ko, kompleksas turėtų atitekti Vilniaus savivaldybei.
(be temos)
(be temos)