Penktadienį parlamentarai apsvarstė apkaltos komisijos išvadas, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos proceso. Po šios stadijos joms pritarė 55 politikai, prieš buvo 14, 11 susilaikė. Galutiniam sprendimui reikalingas dar vienas balsavimas.

Pristatydama tyrimo išvadas apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad komisija daugiausia rėmėsi ikiteisminio tyrimo išvadomis. Teisėsauga nenustatė, kad Seimo narys būtų padaręs nusikalstamą veiką.

A. Širinskienė taip pat teigė, kad beveik visi apskųsti Seimo nario veiksmai vyko 2012 metais – 2016 metų pradžioje, tai yra ne per šią parlamento kadenciją. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, apkalta Seimo nariui galima, jeigu jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją nuo naujausios priesaikos davimo.

Komisijos pirmininkė pripažino, kad nustatyta pavienių A. Skardžiaus etikos pažeidimų, bet jie negali būti laikomi šiurkščiais.

Dali parlamentarų pasigedo viešos apkaltos komisijos medžiagos, kuria remiantis priimtos išvados. Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad parlamentarai negali įsitikinti, kad apkaltos komisijos išvada – teisinga.

„Informacija, kurios negalima patikrinti, kaip žinia, nėra tikra informacija“, – sakė jis.

Apkaltos komisijoje dirbęs liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad komisija tiesos nenustatė. Anot jo, liudyti kviesti tik A. Skardžiui palankūs liudytojai.

„Drįstu spėti, kad mes tiesos neišsiaiškinome, negaliu šiandien teigti, kad Artūras Skardžius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – sakė jis.

„Manau, kad komisijos darbas buvo nukreiptas ta linkme, kad A. Skardžius būtų reabilituotas“, – pridūrė E. Gentvilas.

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius svarstė, kad kažkas nori suvesti asmenines sąskaitas su A. Skardžiumi, nes prokuratūra neatskleidė nusikaltimo požymių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir „tas dokumentas neišteisina, tikrai nereabilituoja Seimo nario“.

V. Bakas pareiškė, kad faktinis verslo sprendimų priėmėjas buvo A. Skardžius, žmona tėra priedanga.

„Ponas Skardžius, mano įsitikinimu, savo pareigas išnaudoja privatiems ir šeimos verslo interesams tenkinti“, – sakė politikas.

Apkaltą A. Skardžiui inicijavo grupė Seimo narių. Jų nuomone, A. Skardžius galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją, kai jo šeima Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms, o pats Seimo narys teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.

Apkaltos komisija domėjosi ir A. Skardžiaus šeimos atsinaujinančios energetikos verslu Baltarusijoje. Mat politiko šeimos iš dalies valdoma įmonė „Investenergostroj“ atsinaujinančių išteklių elektrinių projektą Baltarusijoje finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ banko „Belgazprombank“ paskola, o elektrą įmonė brangiai parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“.

Priimdama savo išvadą apkaltos komisija rėmėsi ir savo tyrimu, ir prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Apkaltos komisijos medžiagoje nurodyta, kad Seimo nario sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už sklypų Čiūtelių kaime nuomą gauna 23 tūkst. 863 eurus per metus, neatskaičius mokesčių. Ši suma apskaičiuota pagal sutarties sąlygas.

Parlamentinės komisijos išvadoje cituojama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad nebuvo nustatyta, jog „A. Skardžius, savo aktyviais veiksmais, būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui, joje esančiai kainai ir jos kaitai“.

Seimo nario iniciatyvas atsinaujinančios energetikos srityje teisėsaugininkai įvertino, kaip nukreiptas į viešojo intereso gynimą, o dalis įstatymų pataisų projektų buvo parengti su kitais Seimo nariais, todėl negali būti vertinamos kaip vienasmenės iniciatyvos.

Vertindama A. Skardžiaus šeimos verslą Baltarusijoje ir Seimo nario vadovavimą Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupei, apkaltos komisija konstatavo, kad neatskleista reikšmingų aplinkybių, jog jis parlamentinę veiklą būtų panaudojęs asmeniniams interesams.

Tuo metu prokuratūra atkreipė dėmesį, kad A. Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, o Seime eidamas Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininko pareigas bei palaikydamas artimus santykius su vienu iš Baltarusijos įmonės akcininkų, galėjo pažeisti įstatymą, jog reikia vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Anot apkaltos komisijos, Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“ valdo A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė (20 proc. akcijų), Romualdas Patalavičius (40 proc. akcijų), Baltarusijos pilietis Sergejus Borisovičius Bielyj (20 proc. akcijų), Rusijos pilietis Rustemas Alianovičius Nygmetzianovas (20 proc. akcijų). Įmonės direktorius – Baltarusijos pilietis Dmitrijus Autko.

A. Skardžius priklauso valdančiajai daugumai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.