Vyriausybė šią savaitę nusprendė teikti Seimui pataisas, kad per devynis mėnesius Migracijos departamentui nespėjus išnagrinėti prieglobsčio prašymo ne dėl paties prašytojo kaltės, jam būtų suteikta galimybė įsidarbinti Lietuvoje. Šiuo metu jie tokios galimybės neturi.

Teisės normas Ministrų kabinetas siūlo keisti atsižvelgdamas į Europos Komisijos perspėjimus dėl tinkamai neįgyvendintos direktyvos, įpareigojančios prieglobsčio prašytojams suteikti tokią teisę.

Projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad 2013-aisiais, perkeliant europinės teisės nuostatas į šalies įstatymus, manyta, kad ilgiausiai prašymų nagrinėjimas gali užtrukti pusmetį.

„Tačiau įvertinus aktualų šių dienų kontekstą migracijos srityje ir atsižvelgus į tai, kad po migracijos krizės šių dienų praktikoje vis dėlto pasitaiko situacijų, kai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo terminai labai sudėtingais ir išimtiniais atvejais užtrunka ilgiau nei devynis mėnesius, būtina į įstatymą nuosekliai perkelti visas direktyvos nuostatas“, – pažymi ministerija.

Įstatymo projekte taip pat siūloma tokius prieglobsčio prašytojus atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti – toks leidimas būtų nurodytas užsieniečio registracijos pažymėjime.

Pagal projektą, prieglobsčio prašytojui, per mėnesį uždirbančiam ne daugiau nei 366 eurus (trys valstybės remiamų pajamų dydžiai), šios pajamos negalėtų būti skiriamos valstybės turėtoms išlaidoms padengti.

Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, iš viso departamentas per metus išnagrinėja 300–500 prieglobsčio prašymų, iš jų ilgiau nei devynis mėnesius nagrinėjamos kelios dešimtys.

„Kartais tai nutinka dėl pačių užsieniečių išvykų, bet kartais ir dėl to, kad yra padidėjęs departamento darbo krūvis. Tačiau dažniausiai būna taip, kad mes priimame sprendimą, o prieglobsčio prašytojai jį apskundžia teismui. Kol teismai nepriima galutinio sprendimo, tol jie laikomi prieglobsčio prašytojais, kurie neturi teisės dirbti“, – BNS sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, itin retais atvejais apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą departamentui nagrinėti iš naujo – tokiu atveju procesas gali užtrukti ir dvejus metus.

Daugiausia prieglobsčio prašymų Lietuva sulaukia iš Tadžikijos, Rusijos, Turkijos piliečių, taip pat keletą prašymų pateikia irakiečiai, afganistaniečiai, sirai.