Jis sakė pasigendantis kai kurių institucijų noro išspręsti šį klausimą.

„Nederinimų turi Kultūros paveldo departamentas, Neringos savivaldybė. Labiau gal principinės ambicijos rodomos, nėra bandoma praktiškai išspręsti konfliktą“, – BNS sakė A.Stanislovaitis.

Taikos sutartys, pagal kurias pakoreguoti statiniai galėtų likti stovėti, derinamos nuo pavasario.

„Mūsų siūlymai rasti galimybę išsaugoti statinius galioja, tačiau dėl kai kurių institucijų principinių nuostatų, nenoro derinti visas tas procesas kol kas šlubuoja. Aš dar tikiuosi, kad bent jau per spalio mėnesį pavyks kaip nors suderinti pozicijas. Jeigu nepavyks suderinti, nežinau, ką tada reikės daryti, gal palikti politikams spręsti?“ – svarstė VSTT vadovas.

Anot jo, yra keletas objektų, dėl kurių derybos vyksta sklandžiau, tačiau tarp jų nėra, pavyzdžiui, Nidos „Seklyčios“ komplekso, namų Preiloje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu BNS teigė, kad, pavyzdiui, dėl „Seklyčios“ departamentas taikos sutarčiai nepritartų, nes nemano, kad šį pastatą reikia koreguoti.

„Mes pareiškėme nuomonę, kad nepritariame taikos sutarčių sudarymui tais atvejais, kai numatoma pertvarkyti statinius, kurie yra paveldo vietovės vertingoji savybė (...). Tiems teisminiams atvejais, kurie yra paveldo vietovėje, paveldosauginių reikalavimų griauti nėra, pagal mūsų planą jokių griovimų nėra, nes kai kurie tie pastatai jau įtraukti į saugomą išklotinę“, – aiškino A.Degutis.

Vis dėlto KPD užsakymu rengti Nidos, Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos kultūros paveldo vietovių specialieji planai, kuriais savo nepritarimą grindžia KPD, dar nėra patvirtinti.

„Mūsų manymu, turi būti nestabdomas mūsų planas, jūs ten derėkitės, bet turite negriauti kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes atitinkančių statinių. VSTT nori sumažinti, griauti, su savininku susėdę derasi (...), bet pastatai Lotmiškių g. 1 turi vertingųjų savybių“, – aiškino A.Degutis.

Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.