Kaip BNS nurodė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys, nuteistųjų skaičiaus kritimą lemia jau penkerius metus mažėjantis nusikalstamumas.

„Taip pat, verta paminėti, kad keičiasi ir įvykstančio nusikalstamumo struktūra (sudėtis) – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo metu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmės dažnai nėra taikomos“, – nurodė jis.

Anot ministerijos, šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vykdo apie 4,8 tūkst. įkalintųjų, 500 iš jų yra suimti

Šalyje 100 tūkst. gyventojų šiuo metu tenka 180 įkalintų asmenų. Kaip rodo Eurostato duomenys, 2021 metais įkalintų asmenų vidurkis Europos Sąjungos (ES) šalyse siekė 106 asmenis 100 tūkst. gyventojų.

Lietuva pagal įkalintų asmenų skaičiaus vidurkį užima ketvirtą vietą ES. Didesnis kalinių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, užpernai buvo tik Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų.

„Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų“, – komentare sakė P. Žeimys.

Anot jo, pakankamai didelį įkalintų asmenų skaičių tenkantį Lietuvai nulėmė šalies baudžiamoji politika: dominuojanti laisvės atėmimo bausmė ir dažnas suėmimo taikymas.

„Toks reglamentavimas, galiojęs iki šio pavasario, lėmė tai, jog teismai paskirdavo daugiau laisvės atėmimo bausmių. Lietuvoje tokių bausmių trukmės vidurkis ėmė siekti 6 metus“, – nurodė patarėjas.

Norėdama pokyčių, Teisingumo ministerija parengė baudžiamosios politikos sisteminių pokyčių paketą.  Tai padaryta atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus. Pasak ministerijos, paketu siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Pasak P. Žeimio, tikėtina, jog šių metų balandį Seimo priimti baudžiamojo kodekso pakeitimai (kartu akcentuojant probacijos tarnybos svarbą) paskatins nuteistųjų skaičiaus įkalinimo įstaigose mažėjimą.

Statistika taip pat rodo, kad kalėjimų užimtumo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis. Tokius rezultatus galėjo lemti atviro tipo kalėjimų padalinių atidarymas.

Pusiaukelės namai Panevėžyje veikia nuo pernai metų, Šiauliuose – atidaryti šįmet. Taip pat tokio tipo namus planuojama atidaryti Tauragėje ir Plungėje.

„Kartu buvo imtasi uždaryti uždaro tipo kalėjimus: Kybartų pataisos namai buvo uždaryti, o Pravieniškių pataisos namų pirmasis sektorius tapo atvirojo tipo kolonija“, – pažymima ministerijos komentare.

Jis pridūrė, kad šiuo metu turima kalėjimų infrastruktūra yra pasenusi, jai trūksta investicijų ir modernizavimo. Anot P. Žeimio, artimiausias bausmių vykdymo sistemos pokytis bus naujas kalėjimas Šiauliuose. Tikimasi, kad jis bus atidarytas 2026 metais.