2021-aisiais gyventojų dėl natūralios kaitos sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. Iš viso pernai mirė 47,9 tūkst. žmonių – tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 metais, kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs.

Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. 2020-aisiais iki 17,1 proc. 2021-aisiais. Kūdikių pernai gimė 2 proc. mažiau, nei ankstesniais metais.

Pasak departamento, toliau stebimas ir visuomenės senėjimas: vaikų šalyje yra 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių.

LNK reportažas:

2022 metų pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai iki 14 metų amžiaus.

Atvyksta daugiau nei išvyksta

Neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.

2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi, pernai šios tendencijos šiek tiek keitėsi: 2021 metais iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, arba 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020-aisiais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. 2020 metais iki 10,1 proc. pernai. Daugiausia jų – 23,2 proc. išvyko į Jungtinę Karalystę, mažiau – į Norvegiją, Vokietiją.

2021 metais į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – tai 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 metais. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 metais) iki 12,8 proc. (2021 metais). Pusė atvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.

Praėjusiais metais šalis susidūrė su neteisėtos migracijos problema. Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai. Didžioji dauguma – daugiau nei pusė – Irako piliečiai, taip pat yra Kongo, Sirijos, Kamerūno, Baltarusijos, Afganistano valstybių piliečių.

Gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, kai renkama tokia statistika, fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį, sako Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys.

„Kalbant apie gimstamumą, mes galime akcentuoti, kad tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.

„Taip pat niekada pokarinėje statistikoje, kuri prieinama nuo 1959 metų, nematėme tokio didelio mirčių skaičiaus. Nors gyventojų skaičius mažėja bendrai, tas mirčių skaičius yra išaugęs ir tai susiję su (koronaviruso) pandemija“, – tvirtino D. Stumbrys.

Tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome.

Statistikos departamento duomenimis, pernai mirė 47,9 tūkst. gyventojų, gimė 24,1 tūkstančio. Atitinkamai 2020-aisiais mirė 43,4, gimė 25,1 tūkst. gyventojų.

Pastarąjį kartą rekordinis 46 tūkst. gyventojų mirčių skaičius fiksuotas 1994-aisiais ir tai, pasak demografo, daugiausiai buvo susiję su posovietine sveikatos krize, su išorinėmis mirties priežastimis – savižudybėmis, žmogžudystėmis. 

„Šie rodikliai lemia beprecedentę neigiamą gyventojų kaitą, tokių kontrastų niekada neturėjome“, – kalbėjo jis.

Įžvelgia pandemijos įtaką

Anot mokslininko, suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu siekia 1,5 vaiko, o norint užtikrinti kartų kaitą, jis turėtų siekti 2-2,1.

Pasak specialisto, įtaką mažėjančiam gimstamumui turi ir bendras gyventojų skaičiaus, taigi, ir reproduktyvaus amžiaus moterų mažėjimas. Vis dėlto jis įžvelgė ir pandemijos poveikį.

„Tai yra pandeminiai metai, o anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad metais, kai yra kažkokia ekonominė recesija, neramumai, nestabilumai, moterys ir vyrai vaikų susilaukimą atideda geresniems laikams. Tai gali būti susiję, bet tai parodys ateities tyrimai“, – sakė D. Stumbrys.

Tuo metu mirtingumas, anot jo, gali būti visiškai aiškiai siejamas su COVID-19 pandemija. Statistika rodo, kad priešpandeminiais metais vidutiniškai Lietuvoje mirdavo 37 tūkst. gyventojų.

„Tai yra ženklus bendro mirčių skaičiaus augimas, jis labiau susijęs su vyresnio amžiaus gyventojų grupe, ką ir rodo COVID-19 statistika, kurią matome kasdien, kad tai palietė daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojus: 60, 70, 80 plius grupes“, – teigė D. Stumbrys.

Gyventojų prieaugis – dėl užsieniečių

Anot mokslininko, 2020-ųjų duomenimis, jaunesnio amžiaus grupėse, iki 40 metų, matomas nuoseklus mirtingumo mažėjimas, o ši tendencija turėtų išlikti ir išanalizavus pernykščius duomenis.

Jis pastebi, kad emigravusių ir grįžusių Lietuvos piliečių skaičius buvo beveik tapatus ir tai šiek tiek amortizavo neigiamą natūralią gyventojų kaitą (mirtingumo ir gimstamumo santykį).

Statistikos departamento duomenimis, pernai bendras į šalį atvykusių gyventojų skaičius buvo 7,5 tūkst. didesnis, nei išvykusiųjų. D. Stumbrio teigimu, šis teigiamas rodiklis yra būtent užsieniečių, neturinčių Lietuvos pilietybės, „sąskaita“.