Jeigu grožis gali išgelbėti pasaulį, ar tavo verslas gali tave išgelbėti nuo karo prievolės?

Į LNK žurnalistų klausimus atsakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

„Jeigu pradėsime kalbėti nuo sąrašų sudarymo, tai į tuos sąrašus patenka visi piliečiai, kurie atitinka įstatymo nuostatus, ir jokių atidėjimų ar atleidimų nėra. Tačiau vykdant šaukimą, teisės aktuose yra numatyta galimybė tarnybą atidėti.

Jeigu konkrečiai kalbėti apie verslą, ką jūs minėjote, ar kitaip tariant ūkinę veiklą, tai tokios galimybės įstatyme nėra numatyta, kad vien dėl ūkinės veikos karo tarnyba būtų atidėta. Tačiau mes suprantame, kad žmonės, vykdantys ūkinę veiklą, gali turėti tam tikrų apribojimų, veiksnių, kurie turi įtaką jo veiklai, taip pat ir pašaukimas į kariuomenę. Tokiais atvejais įstatyme yra punktas, kuris numato neproporcingai didelę žalą visuomeniniams ar asmeniniams interesams, jeigu tarnyba būtų atidedama ir atliekama kitu metu“, – kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius A. Balčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Teko girdėti apie ūkininką, turintį kelias karvutes, ir sakantį, kad palikti ūkį ir eiti tarnauti žala būtų didžiulė. Ar toks ūkininkas su trim karvutėm galėtų nebepatekti į karo tarnybą?

„Vien į karvutes žiūrėti tikriausiai nereikėtų. Reikėtų žiūrėti plačiau, kas tuos gyvulius prižiūri, ar yra galimybė kažkam perduoti tą veiklą tiems devyniems mėnesiams. Jeigu tokios galimybės nėra, yra kiti tarnybos būdai, pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tarnyba kaip kario savanorio, kada tarnyba atliekama tik keletą dienų, iki 30 dienų per metus. Pasirinkus tam tikrą laiką, tikrai tarnybą galima atlikti, ji būtų užskaityta“, – apie kitus karo tarnybos būdus pasakojo pareigūnas.