Stojantieji į aukštąsias mokyklas 2009-aisiais labiausiai domisi naujai diegiama paskolų sistema, taip pat lyginant su ankstesniais metais išaugo susidomėjimas galimybėmis studijuoti užsienyje bei „Erasmus" programa.

Anot Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ryšių su visuomene koordinatorės Editos Matulevičiūtės, tokios ryškėjančios tendencijos atskleidžia abiturientų reakciją į aukštojo mokslo reformą.

Jos teigimu, 2008-ųjų vasarą aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai daugiausia klausimų uždavė apie stipendijas, „gerai besimokančio" studento apibrėžimą, apgyvendinimą bendrabučiuose. 2009-aisiais iš pastarųjų klausimų tarp populiariausių liko tik apgyvendinimo reikalai, o susidomėjimą stipendijomis ir „gerai besimokančiojo" sąvoka pakeitė paskolos ir studijos užsienyje.

Pernai į studentus-konsultantus šiais ir kitais klausimais kreipėsi apie 600 stojančiųjų.
Šiemet studentų sąjungų atstovai, patys besimokantys aukštosiose mokyklose, taip pat konsultuos būsimus savo bendramokslius. Ateinančią savaitę stojantieji galės jiems pateikti visus rūpimus klausimus apie aukštąsias mokyklas, jų siūlomas studijas, priėmimo bei studijų tvarką internetu, telefonu, trečiadienį Vilniuje bus galima pabendrauti su konsultantais gyvai.

Taip pat ketinama studentams skirtuose interneto puslapiuose skelbti publikacijas, filmukus apie paskolas, studijų krepšelius ir kitiems studentams rūpimais klausimais.
Akcija „klausk studento" vykdoma antrus metus iš eilės. Studentų organizacijos tikina šios iniciatyvos besiimančios neatlygintinai, o savanoriai konsultuos siekdami, kad stojantieji gautų esą "tikrą" informaciją, o ne aukštųjų mokyklų pateikiamus, anot jų, pagražintus duomenis, kur esą žadama puiki perspektyva baigusiems universitetą, bet nepateikiami realūs baigusiųjų įsidarbinimo, atlyginimų dydžio rodikliai.

„Dauguma aukštųjų mokyklų Lietuvoje save pateikia daug gražiau, negu iš teisų yra. Dažniausiai objektyviausiai gali pasakyti tas studentas, kuris studijuoja toje mokykloje. Siūlome geriau sužinoti informaciją iš studijuojančio žmogaus, o ne iš lankstinukų. (...) Lankstinukuose gražiai nubrėžiama, kad, pavyzdžiui, bus „graži ateitis" baigus aukštąją mokyklą, „puikiai rasi darbą", bet nėra rodiklių, kur baigęs absolventas eina dirbti, kokią algą gauna, ką toliau veikia", - kalbėjo E.Matulevičiūtė.