Parlamente stringa „darbiečių“ rengta pataisa, kuria būtų sudaryta galimybė paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją apie kandidatus į aukštus postus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nutarė padaryti pertrauką svarstant šį projektą ir išsamiau išnagrinėti problematiką. Be šio komiteto išvados Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas ketvirtadienį negali būti svarstomas Seimo salėje, nors planuota jį priimti ypatingos skubos tvarka.

„Pataisa, kuri siūloma, sulaukė visų kritikos, ją taisyti, kaip ir nėra prasmės, bet reikia ieškoti būdų, kai spręsti problemą iš esmės“, - BNS sakė NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Projektą sukritikavo ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, ji parengė savo siūlymą.

„Tai proginis įstatymas, daugiau pritaikytas vienam žmogui, jis iš esmės problemos nesprendžia. Bandėme pakreipti šituos procesus visai į kitą įstatymą, būtent į Korupcijos prevencijos įstatymą. Manome, kad visi asmenų, pareigūnų skyrimo ir patikimumo, nepriekaištingos reputacijos nustatymo klausimai turi būti sprendžiami būtent per šitą įstatymą“, - trečiadienį BNS sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius.

Anot jo, dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informaciją apie kandidatus gali teikti vadovaudamasi ir Korupcijos prevencijos, ir Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Komisijos nuomone, reikėtų nustatyti aiškesnę tvarką.

„Šitoje (Vydo Gedvilo) istorijoje premjerui pirminė informacija pateikta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, prezidentei - pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, premjerui ji patikslinta vėl pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Kad viso šito nebūtų ir būtų labai aiškūs kriterijai, siūlome visus klausimus dėl patikimumo spręsti per Korupcijos prevencijos įstatymą, nenaudojant Kriminalinės žvalgybos įstatymo“, - dėstė D.Petrošius.

Jis pabrėžė, kad Korupcijos prevencijos įstatymas leidžia tam tikrais atvejais naudotis kriminalinės žvalgybos informacija.

Komisijos pirmininkas taip pat sakė, kad sprendžiant tokį svarbų klausimą skubos negali būti.

„Šiandien aiškėja, kad per šį įstatymą net tam tikros pasitikrinimo formos yra, ar tavo atžvilgiu atliekami tyrimai, ar ne. Taip greitai skubos tvarka negalime tokių rimtų įstatymų analizuoti“, - BNS sakė D.Petrošius.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė keturių „darbiečių“ parengtai Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisai, kad valstybės vadovams pateikiama informacija būtų išslaptinama, jei to paprašytų prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, ir su tuo sutiktų pats asmuo bei kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas. Pataisą išslaptinti taip pat galėtų prašyti pats asmuo, apie kurį ji surinkta.

Pataisą Darbo partijos parlamentarai parengė po to, kai išsiskyrė prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus vertinimai dėl jų kandidato į švietimo ir mokslo ministrus Vydo Gedvilo. Prezidentė, argumentuodama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta medžiaga, atmetė šią kandidatūrą, o premjeras savo ruožtu teigė, kad STT pažymoje esanti informacija netrukdytų jam eiti pareigas.

STT informacija yra įslaptinta. V.Gedvilas pareiškė, kad norėtų jos paviešinimo, bet STT atsakė negalinti to padaryti. Trečiadienį V.Gedvilas atsisakė kandidatuoti į švietimo ir mokslo ministrus.

STT teigimu, „darbiečių“ siūloma pataisa prieštarauja pamatiniams kriminalinės žvalgybos principams, ją priėmus kriminalinės žvalgybos subjektų veikla būtų labai suvaržyta. Anot tarnybos, būtų sukurta teisinė procedūra, kai suinteresuoti asmenys galėtų gauti informaciją, ar jų atžvilgiu nėra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai.