„Praktiškai nebuvo sudaromos sąlygos UPC vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kitiems potencialiems tiekėjams, taip buvo ribojama konkurencija“, – rašoma STT tyrimo išvadoje.

Pirkimus vykdė, kad įsisavintų lėšas

Išvadoje nurodoma, jog centre nebuvo konkrečių asmenų, atsakingų už viešuosius pirkimus, juos inicijuoti galėjo platus ratas darbuotojų. Pasitaikydavo atvejų, kai viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas ėjusi darbuotoja tuo pat metu ėjo pareigas, pagal kurias turėjo derinti šių pirkimų procedūras.

Taip pat nustatyta, kad pernai centrui dvylika skirtingų ministro įsakymų paskirta 585,7 tūkst. eurų lėšų, o centras savo pirkimus planuodavo ne pagal buvusį poreikį, bet pagal gautas lėšas, stengiantis įsisavinti visus skirtus pinigus.

„Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi. Tai lemia, kad įstaiga atlieka daug neplaninių pirkimų“, – rašoma išvadoje.

Neplaniniai pirkimai 2017 metais sudarė 84 proc. visų įstaigos pirkimų, o 2018 metais – 68 procentus.

Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi.

„UPC vykdant viešuosius pirkimus praktiškai buvo maksimaliai išleidžiamos visos lėšos, skirtos tiems pirkimams“, – rašo STT.

Taip pat pastebėta, jog centre jei tik įmanoma viešieji pirkimai vykdyti neskelbiamos apklausos būdu. 2017 metais tiekėjų apklausos žodžiu būdu vyko daugiau kaip 93 procentai įstaigos pirkimų, 2018 metais beveik 91 proc. pirkimų įvykdyti neskelbiamų derybų būdu.

„Jei vertintume UPC 2017–2018 metais vykdytus tik mažos vertės viešuosius pirkimus, tai beveik visi jie buvo atlikti neskelbiamos vienintelio pasirinkto tiekėjo apklausos būdu. UPC viešųjų pirkimų registro įrašų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirkimų iniciatorius į neplaninio pirkimo paraišką dažniausiai įrašydavo maksimalią pirkimui skirtą sumą (...) arba tokią perkamo dalyko (prekių, darbų ar paslaugų) kainą, kokią ją galimai pasiūlydavo apklausiamas tiekėjas, kuris galimai žinodavo perkančiosios organizacijos maksimaliai galimą pirkimui skirtą pinigų sumą ir pasiūlydavo jai artimą kainą“, – teigiama išvadoje.

UPC neskelbiamų pirkimų suma 2016–2018 metų laikotarpiu siekė 1,3 mln. eurų – 44 proc. visų šio laikotarpio viešųjų pirkimų sumos.

„Kyla abejonės, ar šios institucijos vykdomų viešųjų pirkimų metu yra vadovaujamasi objektyvumu pasirenkant ir kviečiant konkrečius tiekėjus ir ar paslaugos bei prekės yra įsigyjamos geriausiomis kainomis (atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją šių tiekėjų dalį sudaro privatūs fiziniai asmenys, su kuriais yra sudaromos mažos vertės sutartys)“, – teigiama išvadoje.

Už 3 tūkst. eurų sukurtą filmą pirko už 10,9 tūkst. eurų

STT išvadoje pateikiamas atvejis, kai 2016 metais įstaiga už 15 tūkst. eurų atliko neplaninį informacinės kampanijos, susijusios su elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų integracijos priemonėmis, organizavimo paslaugų pirkimą. Jame apklaustas vienintelis tiekėjas – mažoji bendrija „Sumanūs projektai“, įregistruota pora mėnesių anksčiau nei vykdytas pirkimas.

Tiekėjas paslaugas pasiūlė teikti už vos dviem šimtais eurų mažesnę sumą, nei maksimali numatyta: 14,8 tūkst. eurų. Iš jų 10,9 tūkst. eurų turėjo būti skirta filmui sukurti.

Pasak išvados, UPC darbuotojai į prašymus pateikti aprašyto pirkimo sutarties įvykdymo įrodymus atsakė, kad jie šių dokumentų neturi, ar jie iš viso buvo surašyti, neprisimena, tačiau akcentavo, kad tokių dokumentų ilgiau saugoti neprivalo, todėl negali pateikti. Tuo tarpu STT pažymi, kad pagal galiojusius teisės aktus, jie turėjo būti saugomi ketverius metus, taigi, iki 2020 metų.

Aiškinantis šio pirkimo aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kad filmą „Kitokie vaikai“ (šio pirkimo dalis) kūrė bendrovės „Idea Mecca“ vadovė Ugnė Siparienė. Kas konkrečiai pasiūlė sukurti filmą „Kitokie vaikai“, pasak tyrimo autorių, ji neprisiminė, bet teigė dėl jo kūrimo bendravusi su kažkuo iš UPC atsakingų darbuotojų – greičiausiai direktoriaus pavaduotoju.

STT duomenimis, 2016 metų gruodžio 28 dieną UPC vieno padalinio vedėja el. laiške nurodė filmo kūrėjai, kad „reikia išrašyti ir nusiųsti sąskaitą faktūrą už filmo apie autizmo spektro turinčių vaikų ugdymą sukūrimą, suma – 3 000 Eur.“ Toliau šiame el. laiške nurodyti mažosios bendrijos „Sumanūs projektai“ rekvizitai.

Tuo tarpu viena diena anksčiau UPC gavo bendrovės „Sumanūs projektai“ sąskaitą faktūrą dėl 14,8 tūkst. eurų sumos.

Apibendrinus šiuos ir kitus duomenis STT daro išvadą, kad tikroji 10,9 tūkst. eurų įkainoto filmo vertė – 3 tūkst. eurų. Vykdant šį viešąjį pirkimą buvo apklaustas vienintelis ką tik įregistruotas, jokios veiklos nevykdęs, niekur nesireklamavęs ir nesiskelbęs tiekėjas, kuriame dirbo vienas asmuo – vadovas Vidas Pošiūnas, nenustatyta jokių duomenų apie jo sąsajas nei su švietimu, nei su elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymu.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.

Nustatyta, kad pirkime numatytus viešinimo renginius organizavo UPC darbuotojai, rašę skelbimus dėl registracijos, kvietimus dalyvauti ir pan. Be to, STT teigia nenustatę, ar visi viešinimo renginiai vyko.

Tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

Nors per viešinimo renginius turėjo būti rodomas filmas, nustatyta, kad jis galėjo būti sukurtas maždaug 2017 metų kovą-vasarį. UPC neturi duomenų apie šio filmo perdavimo laiką, jokių tai fiksuojančių dokumentų nėra. Tuo tarpu viešinimo renginiai vyko 2016 metų spalį ir lapkritį, kai filmas dar nė nebuvo sukurtas.

„Viešinimo paslauga, už kurią UPC sumokėjo jos teikėjui kaip už kokybiškai atliktą, galimai buvo vykdyta be pažindinamojo filmo, nes jis dar buvo nesukurtas“, – nurodoma išvadoje.

STT skelbia nustačiusi, jog tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

STT turimais „Sodros“ duomenimis, V. Pošiūnas įmonėje „Sumanūs projektai“ dirbo iki 2017 metų vasario ir buvo vienintelis darbuotojas, o nuo tada įmonėje dirba tik jo motina.

Iš buvusių darbuotojų pirko paslaugas, kurias teikia patys

Nustatyta, kad centras įsigydavo paslaugas darbams, kuriuos turi atlikti patys darbuotojai.

Pavyzdžiui, Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojams numatyta funkcija konsultuoti mokyklas dėl veiklos tobulinimo po mokyklos išorinio vertinimo, tačiau nustatyta, kad 2017 metais centras 22 kartus vykdė viešuosius pirkimus mokyklos konsultavimo paslaugoms, remiantis mokyklos išorinio vertinimo ir kitais duomenimis.

Iš 18 konsultantų buvo nupirkta 19 paslaugų už 23 tūkst. eurų, vienam konsultantui mokant nuo 528 iki 2 tūkst. eurų.

Iš tų 18 konsultantų 16 yra buvę UPC minėto skyriaus darbuotojai.

2018 m. UPC 35 kartus pirko tokias konsultacijas už 43,3 tūkst. eurų ir pusė iš 33 konsultantų sudarė buvę ar esami UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojai.

„Tokia situacija, kai UPC neskelbiamos apklausos būdu perka paslaugas iš fizinių asmenų, kurių dauguma anksčiau dirbo ar tebedirba UPC, ir tos perkamos paslaugos priskiriamos prie UPC darbuotojų pareiginių funkcijų, vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys. Taip pat kyla abejonių dėl tokių konsultacijų realaus poreikio ir efektyvumo“, – pastebi STT.

Atliekant analizę taip pat nustatyta, kad UPC nuotolinis darbas buvo naudojamas kaip tam tikra motyvavimo forma: dauguma iš 28 nuotoliniu būdu dirbančių centro darbuotojų dirba visu etatu UPC įvairiuose skyriuose ir taip pat puse arba ketvirčiu etato įvairiuose projektuose, kuriuos vykdo UPC. Minėti darbuotojai projektinį darbą UPC direktoriaus įsakymų pagrindu turėtų atlikti namie nuotoliniu būdu, tačiau nėra numatyta jokia tvarka, kaip turėtų būti atskiriamos jų pareigos.

„Pabendravus su UPC darbuotojais gauta informacija, kad papildomas nuotolinis darbas yra tam tikra reikalingų darbuotojų motyvavimo forma. Buvo skundžiamasi nepakankamais darbo užmokesčiais, netobula mokėjimo sistema (pvz., teisininkas tokiose įstaigose daugiau uždirbti negali, nes nėra „metodininkas“ švietimo sistemos prasme). Bijomasi, kad kitu atveju šį darbą paliks esami specialistai, o naujų nebus kuo „privilioti“, – rašoma išvadoje.

Taip pat nustatyta atvejų, kai viešųjų pirkimų procedūros buvo baigiamos jau po to, kai buvo pasirašyta sutartis su tiekėju. Tokiu būdu buvo vykdomi gėlių, knygų, kanceliarinių, ūkinių, maisto, automobilių apklijavimo prekių, maitinimo, spausdinimo, kelionių agentūrų, automobilių plovimo, brūkšninio kodo suteikimo knygai, domeno vardo registravimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimai.

Ministerija: situacija pasikeis įstaigą reorganizavus

STT pateikė UPC ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlymų, kaip mažinti korupcinę riziką.

Įstaigos turės informuoti STT, kaip planuojama įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, siekiant panaikinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po šiemet atliktų kelių auditų paskelbė inicijuojanti pavaldžių įstaigų pertvarką. Vyriausybė balandį pritarė planams mažinti ŠMSM pavaldžių institucijų skaičių nuo 17 iki dešimties.

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nuo rugsėjo 1 dienos bus sujungtos į naują instituciją – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Tiek UPC, tiek ministerija BNS teigė, jog reorganizavimas padės spręsti ir nustatytas problemas.

„UPC yra prijungiamas prie kuriamos Nacionalinės švietimo agentūros, ir bus vadovaujamasi jau naujos įstaigos viešųjų pirkimų tvarka, kurioje bus atsižvelgta į STT ir kitų kontroliuojančių organizacijų pastabas, pasiūlymus“, – teigia laikinasis UPC vadovas Vaino Brazdeikis.

Pasak jo, šiuo metu praktikos, kai pirkimai vykdomi apklausiant vienintelį tiekėją, yra atsisakyta.

„Kodėl ir kaip buvo vykdomi konkretūs pirkimai, galėtų atsakyti buvę UPC vadovai“, – sakė nuo rugpjūčio įstaigai laikinai vadovaujantis V. Brazdeikis.

Ministerija teigia, jog Nacionalinėje švietimo agentūroje bus įsteigtas projektų ir viešųjų pirkimų skyrius, padėsiantis užtikrinti pirkimų skaidrumą.

„Jame švietimo poreikiams skirtais viešaisiais pirkimais rūpinsis aukštesnės kvalifikacijos specialistai ir ekspertai, kurie privalės užtikrinti pirkimų efektyvumą ir skaidrumą“, – teigia ministerija.

UPC pernai dėmesio sulaukė dėl 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimų.

Dėl to tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė atleido Giedrių Vaidelį iš UPC vadovo pareigų ir laikinai vadovauti centrui buvo pavedusi jo pavaduotojui R.  Totoraičiui.

Tačiau pastarasis jau kitą dieną buvo nušalintas nuo UPC direktoriaus pareigų BNS paskelbus kai kurių ekspertų liudijimus apie galimai neskaidriai atliekamus kitus centro pirkimus.

Anot kritikų, kai kuriuos R. Totoraičio organizuotus pirkimus UPC tarnautojai imituodavo – patys surasdavo ekspertus, o šiuos vėliau „pakišdavo“ po bendrovėmis, kurios ir laimėdavo konkursus, kai kurie tokių pirkimų laimėtojai neturėjo nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.