Aplinkos viceministrė sako, kad tai numatantis įstatymo pakeitimas dar tik pradedamas svarstyti, o į STT ir kitas pastabas bus atsižvelgta.

STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius teigė, kad ministerijos siūlomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimas yra ydingas ne tik dėl neribotos sprendimų laisvės, bet ir todėl, kad juos galėtų priimti vienas asmuo, kurį gali paveikti interesų grupės.

„Antikorupciniu požiūriu ydinga ne tik tai, kad iš esmės suteikiama neribota teisė dėl sprendimų priėmimo, bet ir tai, kad tokį sprendimą galėtų priimti vienas asmuo, savivaldybės administracijos direktorius arba meras“, – STT išvadose teigė M. Guščius.

„Galimas interesų grupių – prekybos energija, technologiniais įrenginiais – poveikis, kuris tam tikrais atvejais gali turėti ir korupcijos rizikų, tokių kaip neteisėtas atlyginimas ir panašiai“, – BNS teigė jis.

Be to, STT nurodo, kad siūloma pernelyg abstrakti tvarka apsunkintų galimybę vertinti, ar sprendimas atitinka teisės aktus, ar ne.  

„Dėl siūlomų nuostatų abstraktumo, kilus poreikiui įvertinti savivaldybės sprendimo teisėtumą, šis uždavinys galėtų būti įgyvendintas tik formaliai, iš esmės nevertinant sprendimo turinio“, – konstatuojama projekto antikorupciniame vertinime.

Antikorupciniu požiūriu ydinga ne tik tai, kad iš esmės suteikiama neribota teisė dėl sprendimų priėmimo, bet ir tai, kad tokį sprendimą galėtų priimti vienas asmuo.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad įstatymo pataisos dar tik pradedamos svarstyti, o į STT ir kitas pastabas bus atsižvelgta.

„Pirminėje projekto svarstymo stadijoje pastabų buvo nedaug, o STT pastabas įvertinsime – kokios būtų galimybės konkretesnius kriterijus nustatyti savivaldybėms. Pagrindinis kriterijus – aplinkos oro kokybė, kurią savivaldybės turėtų stebėti ir saugoti, imtis priemonių užtikrinti švarų orą gyventojams. Kalbėsime ir su pačiomis savivaldybėmis“, – BNS teigė R. Radavičienė. 

Aplinkos ministerija siūlo, kad nuo 2025 metų savivaldybės galėtų nustatyti, kokias kuro rūšis būtų draudžiama naudoti būstui šildyti ar įmonių veikloje, jos taip pat galėtų drausti naudoti katilus ir krosnis, kurios neatitinka Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad keičiant senas krosnis ir katilus į kūrenamus biokuru ar šilumos siurblius Lietuvos gyventojai galėtų pretenduoti į 50–85 proc. valstybės paramą. Anot jo, įstatymo pakeitimas taptų pagrindu savivaldybėms priimti sprendimus.

Įstatymo projektu siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai akmens anglių visuose sektoriuose sunaudota 246,8 tūkst. tonų, kokso ir puskoksio – 17,2 tūkst. tonų, durpių kuro, įskaitant durpių briketus ir granules, – 74,9 tūkst. tonų.

Didžiąją dalį anglies, pasak S. Gentvilo, sunaudojo bendrovė „Akmenės cementas“, ji nuo kitų metų šio kuro žada atsisakyti.