Į universitetus vėl grįžo studentų šurmulys, tiesa, šį rudenį į paskaitas pastarieji nešasi ne tik užrašus, bet ir galimybių pasą. Tie, kurie galimybių paso neturi, studijuoti auditorijose jokioje aukštojoje mokykloje negali. Kai kurie universitetai galimybių pasams tikrinti specialiai įdarbino apsaugos tarnybas ir pačius studentus.

„Kadangi Vilniaus universitetas išsidėstęs įvairiose vietose, mes turime apie 27 įėjimus į skirtingas patalpas, tai mes pasirinkome tą kelią tikrinti prie įėjimo“, – sakė Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas.

Kiti universitetai galimybių pasų kontrolę paliko dėstytojų atsakomybei.

„Apskritai galimybių pasai įeinant į universitetą nebus tikrinami. Jie bus tikrinami paskaitos metu. Dėstytojas galės patikrinti, turės teisę patikrinti galimybių pasus, o dekanatų darbuotojai tam tikru periodiškumu eis į pratybų užsiėmimus ir patikrins tą galimybių pasą“, – teigė Vilnius TECH studijų prorektorius Romualdas Kliukas.

Iš pradžių studentai piktinosi, kad tie, kurie nespėjo pasiskiepyti antra vakcinos nuo COVID-19 doze, turės mokėti už testus galimybių pasui gauti. Sveikatos apsaugos ministerija suskubo taisyti šią spragą, tačiau testus kompensuoti žada tik tiems, kurie pirmą skiepą gaus per pirmą mokslo metų savaitę.

„Suskubti reikia nedelsiant, nes PGR tyrimai studentams bus kompensuojami iki spalio 15 d. Kitaip tariant, būtent tiek vidutiniškai reikia laiko, kad gautum galimybių pasą, įrodantį pilną vakcinaciją“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.

Studentai nėra tie mūsų valstybės gyventojai, kurie uždirba pinigus. Dauguma jų netgi yra valstybės nefinansuojamose studijose, patys moka už studijas.

Pasiskiepijusiems vėliau arba atsisakiusiems vakcinuotis už testus jau teks mokėti iš savo kišenės. Nepasiskiepijusiems studentams turi būti sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu, tačiau Vilnius Tech universiteto prorektorius sakė, kad tik dėl nedidelės dalies studentų tokių užsiėmimų organizuoti neapsimoka, tad vienintelis kelias – testavimasis.

Klaipėdos universiteto rektorius tikino, kad nepasiskiepijusių studentų iš karto skiepytis nespaus. Kad pastarieji taip pat galėtų paskaitas lankyti auditorijose, testus kurį laiką kompensuos savo lėšomis.

„Duodame studentams laiko apsispręsti, labiau galvodami apie užsienio studentus, nes Klaipėdos universitete mes jų turime 15 proc.“, – sakė Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Šiuo metu maždaug apie 70–80 proc. studentų jau pasiskiepiję.

„Studentai nėra tie mūsų valstybės gyventojai, kurie uždirba pinigus. Dauguma jų netgi yra valstybės nefinansuojamose studijose, patys moka už studijas. Dar pridėkime, kad jie turi mokėti už testus, tai suskaičiuokime, kiek jie gali ir kokios yra galimybės“, – teigė A. Razbadauskas.

Studentai įžvelgė nelygybę.

„Jeigu žiūrėtume į dėstytojus, tai vengiantys skiepų arba testavimo dėstytojai pakankamai sėkmingai gali dirbti aukštosiose mokyklose, nes jų testavimosi lygis yra žymiai retesnis negu studentų“, – komentavo Studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

Studentai privalo testuotis pagal galimybių paso reikalavimus – kas dvi tris dienas, o dėstytojai – pagal privalomo testavimo reikalavimus kas septynias ar dešimt dienų.

„Tai yra nelabai suprantama ir nelabai gerai pagrindžiama. Manau, kad visi esame suinteresuoti, kad būtų saugi aplinka tiek aukštosiose mokyklose, tiek mokyklose, tačiau segregacija pagal tai, ar tu esi studentas, ar dėstytojas, mano požiūriu, yra nepriimtina“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

G. Nausėda sakė, kad nepasiskiepijusiems studentams testai turėtų būti nemokami, mat švietimas yra būtinoji paslauga, tad vienodos sąlygos turėtų būti visiems.