„Vienas iš tikslų šios grupės ir kitų grupių, kurios vyks vėliau, – labai jiems suprantama kalba, per profesionalius vertėjus dar kartą papasakoti, paaiškinti, kas jų laukia“, – žurnalistams antradienį Vydenių kaime Varėnos rajone įkurtoje migrantų stovykloje sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Vis dėlto, pasak jos, migrantai dažnai nepasitiki valstybės įstaigomis.

„Jie mano, kad mes jiems meluojame ir jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko galės išvykti iš Lietuvos į Europą“, – sakė ji.

Bendraujant su migrantais, pasak departamento vadovės, šie dažniausiai sako, kad nori geriau gyventi Europoje. Net ir tie, kurie teigia esantys persekiojami, šį persekiojimą teigia patyrę iš kaimynų ar giminių, sutuoktinio tėvų. Jie teigia, kad gimtinėje neranda darbo, ieško oresnių gyvenimo sąlygų.

„Dažniausias tikslas yra – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas kuris pasako, kad jį kažkas persekioja“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamentas iki šiol išnagrinėjo per 200 migrantų pateiktų prieglobsčio prašymų, jie visi atmesti. Šiuo metu departamente apmokomi nauji darbuotojai, todėl tikimasi, kad per tris mėnesius pavyks išnagrinėti jeigu ne visus, tai didžiąją dalį migrantų prašymų.

Pasak E. Gudzinskaitės, pirmiausia siekiama kuo greičiau išnagrinėti aiškiausius atvejus, kai kyla nedaug abejonių, jog prašymai nepagrįsti.

„Aš žinau, kad tame sraute gali būti tokių asmenų, kuriuos vis dėlto reikia įvertinti giliau. (...) Tiesiog mes, kad neapkrautume savivaldybių, pirmiausia stengiamės kuo greičiau išnagrinėti tuos akivaizdžiai nepagrįstus, o jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu taip atidėta detalesniam nagrinėjimui yra kelios dešimtys prašymų, tarp jų – ir afganistaniečių bylos.

„Būtent afganistaniečių bylos šiuo metu ir dedamos į šalį, mes dirbame su jomis, nereiškia, kad jos įšaldytos. Tačiau vertiname situaciją kilmės valstybėje ir tada žiūrėsime, kokius sprendimus dėl jų priimti“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.

Į stovyklas vykstantys departamento darbuotojai taip pat informuoja migrantus apie pasiūlymą gauti 300 eurų ir grįžti namo. Ir nors, pasak E. Gudzinskaitės, pasiūlymu susidomima, kol kas rimtai šią galimybę svarsto 15–20 žmonių.

„Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina. Dabar tiesiog jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300 eurų, mes po kurio laiko grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė. Sudarysime visas galimybes tiems, kurie apsispręs, kreiptis į mus ir gauti grįžimo pagalbą“, – kalbėjo ji.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.