Žinia apie šį įvykį socialiniame tinkle pasidalijo istorikas ir rašytojas Gediminas Kulikauskas.

Sukrėtė pamatytas vaizdas

„Geras spjūvis Raseinių ir visos Lietuvos kultūros paveldo sargams į veidą. Velniškai liūdna sužinoti, kad Raseinių rajone, Didžiulių kaimo apylinkėse, kažkokie išsigimėliai jau mažiausiai trečią kartą pastarosiomis dienomis vėl iškasinėjo I-ojo pasaulinio karo kapines...“ – rašė G. Kulikauskas.

Jo teigimu, kad tai – Didžiulių apylinkės pavyko identifikuoti iš vieno kapo nuotraukos, pamatytos socialiniuose tinkluose. „Kasinėtojai be to, kad marodieriai – dar ir puspročiai, nes be sagų tokiose vietose nieko vertingo neras. Bet man svyra rankos – tik šiandien grįžau iš vienos mažos ekspedicijos į Giedraičių apylinkes ir kitur, kur su kolega tarėmės, kaip reikėtų inicijuoti Giedraičių I-ojo pasaulinio karo kapinių, visai užgrobtų Sosnovskio barščių, sutvarkymą... Dabar galvoju, kam iš viso kažką daryti. Padarysi patogiau prieinamas visuomenei, bus tik lengviau tokiems kapų plėšikams“, – apmaudo neslėpė vyras.

Pasipiktino neveiksnumu

Savo įraše G. Kulikauskas užsiminė, kad Didžiulių kapines jis aptiko 2019 metų birželį. Jos buvo virtusios brūzgynais ir neregistruotos Kultūros paveldo departamente (KPD).

G. Kulikausko nuotr. (2019 metai).

„Jau tuomet buvo kasinėjimų žymės – gilios duobės, išrausti antkapiai. Informavau visus, ką radau ir sugebėjau, kad yra tokios kapinės, kad niokojamos, kad reikia sutvarkyti, užregistruoti. Per pusantrų metų jokios reakcijos nenutiko – neatsirado apsiėmusių jas sutvarkyti ir apsaugoti – nei vietos miestelio bendruomenei rūpėjo, nei Kauno, nei Raseinių KPD, nors jie visi buvo informuoti apie situaciją“, – dėstė istorikas.

G. Kulikausko nuotr. (2019 metai).

Jis pasakojo 2020 metų rugsėjį su klubu „Rytų frontas“ sutvarkęs, išvalęs šias kapines. Taip pat oficialiai informavo KPD prašydamas jas įregistruoti. „Mano žiniomis, prieš gerą pusmetį su tokiu pat prašymu dėl šių kapinių kreipėsi dar vienas žmogus. Tai va, KPD jas vėžlio greičiu registruoja iki šiol. Pasirodo, tam neužtenka nė beveik ketverių metų. O kapinių plėšikai nevaldomi siautėja. Gėda raseiniškiams, kad nesugeba apsaugoti savo paveldo, gėda ir KPD „sargams“. Nėra įrodymų, kad tai padaryta naudojant metalo ieškiklį, bet tikimybė didelė. (...) Ieškiklio turėjimas nedaro žmogaus nusikaltėliu ar juo labiau kvailiu. Bet kai kvailys įsigyja ieškiklį, gali pridaryti daug žalos ir paveldui, ir kitiems mėgėjams“, – pastebėjo G. Kulikauskas.

Suglumintas esamos situacijos jis teigė, kad išeitis – kurti nepakantumą tokiam elgesiui, kad bendruomenė, kol nevėlu, sureaguotų. „Nežinau, kokia forma, – gal ieškotojų klubai. Geras pavyzdys būtų „MINK“ veikla. Arba gresia kita alternatyva – kad anksčiau ar vėliau, po kokio kito rezonansinio įvykio, bus tiesiog uždrausti metalo detektoriai, ar jų naudojimas nespecialistams visoje Lietuvoje“, – prognozavo istorikas.

Kasinėtojai be to, kad marodieriai – dar ir puspročiai, nes be sagų tokiose vietose nieko vertingo neras.

Vandalizmo apraiškų neįžvelgia

„Yra žinoma, kad kažkas bandė truputį pakasinėti, pazonduoti kapinaičių teritoriją. Jokių didelių iškasimų neužfiksuota. Yra kelios vietos, kur matyti, kad nedideliame plotelyje buvo kasta, judintas dirvožemis. Nėra jokių griovių, duobių. Kokio gylio kasimai, pasakyti neįmanoma, nes vietos – užlygintos. Kada tai padaryta, taip pat sunku pasakyti – gal prieš savaitę, mėnesį ar du“, – pirmadienį aiškino su portalo kauno.diena.lt žurnalistais kalbėjęs KPD Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistas Liutauras Tarbūnas.

L. Tarbūno nuotr.

Paklaustas, ar įmanoma nusakyti, kokia žala buvo padaryta, pašnekovas teigė, kad tai būtų sudėtinga, nes tokiu atveju reikėtų atlikti archeologinius kasinėjimus. „Tokio pobūdžio objekte, esant tokiems nedideliems, invaziniams kasimams nustatyti žalą yra labai sudėtinga tiek juridiškai, tiek metodiškai“, – sakė L. Tarbūnas.

Įtariamasis ar įtariamieji tokia veika, taip pat neaiškūs, nes, KPD atstovo žodžiais tariant, tai galėtų būti bet kas. „Ar buvo naudoti metalo detektoriai, pasakyti neįmanoma. Greičiausiai taip. Praktika rodo, kad dažniausiai būna naudojami, ir tada tose vietose, kur kažką parodė metalo detektorius, yra truputį pakapstoma. Neteigiu, kad taip buvo, bet taip būti galėtų“, – spėjo jis.

L. Tarbūno nuotr.

L. Tarbūnas svarstė, kad šis atvejis Raseinių rajone esančiose I-ojo pasaulinio karo kapinėse veikiausiai nėra vandališka veika. „Tie, kas tai darė, tikrai nenorėjo kažkaip įžeisti Vokietijos kaip valstybės ar jos žuvusių karių. Manau, kad tam žmogui ar žmonėms pakasinėti buvo pramoga, nes nieko vertingo ten rasti neįmanoma. Kareiviai, juolab vokiečių kariuomenės, nei I-ajame, nei II-ajame pasauliniame kare neužfiksuoti laidojant su vertingais asmeniniais daiktais. Todėl, mano nuomone, galbūt tai buvo tik kažkoks iškreiptas smalsumo jausmas“, – spėjo L. Tarbūnas.

Mano nuomone, galbūt tai buvo tik kažkoks iškreiptas smalsumo jausmas.

Tikslina aplinkybes

Dėl šio atvejo KPD atstovai svarsto kreiptis į prokuratūrą. Tačiau konkretų sprendimą, kaip elgtis, planuojama priimti artimiausiu metu. Pasiteiravus, ar tokių atvejų, kai šiose kapinėse kasinėjama, būta anksčiau, pašnekovas teigė, kad tai – pirmas kartas. Nors užsiminė, kad kitose Lietuvos teritorijoje esančiose kapinėse – būta.

Šiaulių apskrities pareigūnai, gavę pranešimą apie kasinėjimus I-ojo pasaulinio karo kapinėse, teigė besiaiškinantys įvykio aplinkybes. Paskui bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar atlikti kitą procesinį veiksmą.

Pasak KPD atstovo, žemės sklypas Didžiulių kaimo apylinkėse yra suformuotas kaip kapinės ir registruotas Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT), matomi geodezininkų sukalti riboženkliai. Panaudos teisę turi Raseinių savivaldybė.