Buriama naujoji keturių partijų centro dešinės valdančioji koalicija dar šią savaitę turėtų sutarti dėl postų. Į valdžią pretendavę socialdemokratai jau pasidavė.

Pradės oficialias derybas

Šiandien per pietus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partijos (TPP), Liberalų sąjūdžio (LS) ir Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai surengs pirmą oficialų derybų dėl valdančiosios daugumos raundą.
Bet užvakar vakare ir vakar visą dieną jau vyko preliminarios partijų lyderių konsultacijos. Jose aptarta, pagal kokią formulę derėtų dalytis politinius postus.

Su TS-LKD lyderiu, kandidatu į premjerus Andriumi Kubiliumi vakar susitikęs ir apie valandą bendravęs TPP pirmininkas Arūnas Valinskas tvirtino, kad valdžios dalybų formulė jau aiški ir sudėliota. Anot jo, visi postai tiek Seime, tiek Vyriausybėje bus įvertinti tam tikru koeficientu pagal svorį, vertę ir svarbą.

A.Valinskas teigė, kad konservatoriams atiteks daugiau negu pusė visų pareigų naujoje Vyriausybėje, nes jie turi daugiau nei pusę visų būsimai valdančiajai daugumai priklausančių mandatų Seime.

Kas vadovaus Seimui?

TS-LKD tikrai gaus šešių ministrų portfelius: finansų, ūkio, krašto apsaugos, užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio. Konservatoriai per derybas gali išpešti ir septintos ministerijos – Socialinės apsaugos ir darbo – vadovo pareigas. TPP turėtų gauti keturių ministerijų vadovų postus arba trijų, jeigu ši partija deleguos savo atstovą į Seimo pirmininkus. TPP galėtų pretenduoti į teisingumo, kultūros, vidaus reikalų arba socialinės apsaugos ir darbo.

Jeigu derybose būtų sutarta, kad parlamento vadovą vis dėlto deleguotų ne TPP, bet LS, tuomet liberalai galėtų gauti dviejų ministrų portfelius. Priešingu atveju liberalai pretenduotų į trijų ministerijų vadovus: sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų.

LiCS atitektų viena ministerija – Aplinkos. Šiai partijai gali būti pasiūlyta daugiau, negu priklausytų pagal turimus mandatus, Seimo komitetų vadovų, taip pat apskričių viršininkų postų, nors A.Kubilius patvirtino, kad numatoma reformuoti apskritis, galbūt netgi visiškai jų atsisakyti.

Tokia kardinali pertvarka kainuos nemenkus pinigus, todėl taupyti biudžeto lėšas nusiteikusi būsimoji valdžia ją gali atidėti bent metams.

Leis rinktis Prezidentui

Vakar apie postų dalybas su A.Kubiliumi kalbėjo ne tik A.Valinskas, bet ir LS pirmininkas Eligijus Masiulis, LiCS vadovai. Šie pageidautų ne vienos, bet dviejų ministerijų kontrolės. Tarp liberalcentristų pageidaujamų – ir dabar jų prižiūrima Vidaus reikalų ministerija.

Po truputį aiškėja, kas galėtų imtis vadovauti tam tikroms ministerijoms. Aplinkos ministru gali tapti LiCS lyderis Artūras Zuokas, krašto apsaugos – TS-LKD vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, sveikatos apsaugos – gydytojas Dainius Pūras, švietimo ir mokslo – LS vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, teisingumo – teisės profesorius Vytautas Nekrošius, žemės ūkio – konservatorius Kazys Starkevičius.
Tačiau naujojo užsienio reikalų ministro paskyrimas priklausys ir nuo Prezidento valios. Tai leido suprasti A.Kubilius.

Jis vakar po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi užsiminė, kad naujojo užsienio reikalų ministro paskyrimas iš esmės priklausys nuo valstybės vadovo, kuris pagal Konstituciją yra atsakingas už šalies užsienio politiką. "Aptarėme su Prezidentu užsienio politikos tęstinumo svarbą. Apie personalijas šįkart nekalbėjome, bet tikrai tuo klausimu tarsimės su Prezidentu", – sakė TS-LKD lyderis.

Neatmetama galimybė, kad užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas. Tarp neoficialiai minimų kandidatūrų – dabartinis ministerijos valstybės sekretorius Deividas Matulionis, dirbęs A.Kubiliaus patarėju, kai šis pirmą kartą buvo premjeru 1999–2000 m. Anksčiau minėta konservatorių patriarcho europarlamentaro Vytauto Landsbergio kandidatūra netinka nei A.Kubiliui, nei V.Adamkui.

Konservatorių lyderis be kita ko užsiminė, kad Ūkio ministeriją siūloma skaidyti į dvi – Investicijų ir inovacijų bei Energetikos. "Jeigu skaldymas įvyks, jis turi padėti taupyti valstybės lėšas", – atkreipė dėmesį A.Kubilius.

Socialdemokratai kapituliuoja

Vakar susitikime su valstybės vadovu A.Kubilius patikino, kad formuojama keturių partijų centro dešinės koalicija bus tvirta ir darbinga. Prezidentas paprašė A.Kubiliaus imtis iniciatyvos suformuoti naują Vyriausybę, nors oficialiai tai galės padaryti tik po to, kai lapkričio viduryje naujasis Seimas susirinks į pirmą posėdį ir atsistatydins dabartinis Ministrų kabinetas. Tuomet valstybės vadovas galės pasirašyti dekretą dėl A.Kubiliaus teikimo Seimui jį paskirti naujuoju premjeru.

Būsimasis premjeras skeptiškai įvertino Darbo partijos (DP) galimybes prisijungti prie valdančiosios koalicijos. "Tačiau jeigu jie rems mūsų sprendimus, mes tai, žinoma, sveikinsime", – sakė A.Kubilius.

Jis įsitikinęs, kad Seimo Antikorupcijos, Etikos ir procedūrų komisijų bei Audito komiteto pirmininkų postai turi priklausyti parlamentinei opozicijai.

Be to, DP tikriausiai turės galimybę deleguoti savo Seimo pirmininko pavaduotoją. Tokią teisę turės ir socialdemokratai, kurie jau atsisakė ambicijų dalyvauti valdžios dalybose. "Ar aš būsiu opozicijos lyderis, priklausys nuo to, kokios partijos bus opozicijoje, kokie bus susitarimai. Mes būsime didžiausia partija opozicijoje", – vakar Lietuvos radijui sakė socialdemokratų lyderis premjeras Gediminas Kirkilas, iki šiol dar neatmetęs galimybių bandyti lipdyti valdančiąją koaliciją.