Vyriausybės programoje nurodoma, kad pamatinė vertybė yra finansinis socialinio draudimo tvarumas, žadama stiprinti valstybinį socialinį draudimą. Tačiau programoje apie ligos pašalpas nekalbama, o vienas socialdemokratų Algirdas Sysas užsimena, kad grąžinti ligos pašalpas į buvusį lygmenį reikėtų, bet viskas atsiremia į pinigus.

„Mūsų programoje yra kalbama, kad reikėtų deramai stiprinti valstybinį socialinį draudimą – vienas iš draudimo punktų yra ir ligos pašalpa, ir bedarbio pašalpa. Tai čia nori nenori... Bet norus dar reikia paremti finansiškai, nes norai be finansų lieka tik norais“, – sakė A. Sysas.

Jo teigimu, sugrįžti prie šio klausimo derėtų vien dėl poreikio skatinti žmones kuo labiau įsitraukti į socialinio draudimo sistemą, mat, priešingu atveju, jeigu išmokos bus apverktinos, tai žmonės dar stipriau sieks nemokėti mokesčių.

„Jokių oficialių variantų ar pasiūlymų ministerija nėra pateikusi. Parlamentarai, man atrodo, yra klausę dėl sąnaudų ir išlaidų, bet kadangi „Sodros“ biudžetas deficitinis, mes pateikėme jiems skaičius ir kažkokių pasiūlymų nesiūlome“, - teigė A. Bitinas.

Kaip žinoma, sunkmečiu buvo nustatyta, kad už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka gali būti 80-100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo.

Nuo trečiosios iki septintosios ligos dienos imtinai 40 proc. atlyginimo dydžio pašalpą ligoniui moka „Sodra“, o nuo aštuntosios ligos dienos pašalpa padidėja iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Viena priežastis, kodėl laikomasi ankstesnio taupymo režimo – deficitinias „Sodros“ biudžetas. Šiems metams planuotas „Sodros“ deficitas siekia 1,7 mlrd. litų.

Antra priežastis – sumažinus ligos pašalpas sumažėjo ir piktnaudžiavimo atvejų.

„Paimti ir mechaniškai atstatyti yra labai paprasta, bet reikia žiūrėti sistemiškai, kaip tai atsilieps pačiai sistemai. Tad mes tokio pasiūlymo – atstatyti ligos išmokas – tikrai neteikiame šiuo metu ir kol kas neplanuojame teikti. Esame vykdomoji valdžia, turime patvirtintą „Sodros“ biudžetą ir tame biudžete neturime pinigų padidinti ligos išmokoms“, - sakė viceministras.

A. Bitino teigimu, ligos pašalpos per krizę buvo sumažintos ir dėl nedarbingumo kontrolės, mat pastebėta, kad ne visos ligos būdavo tikros.

„Juk yra paprasčiausias draudimas – žmogus moka draudimo įmoką ir turi gauti atitinkamo dydžio išmoką. Tas 40 proc., kuris galioja dabar, yra vienas žemiausių dydžių Europoje, tikrai turi būti atstatyta iki maždaug to dydžio, kuris buvo iki sumažinant. Nėra čia tokie dideli pinigai“, - teigė T. Medaiskis.

Jo nuomone, ligos pašalpa turi siekti 75-80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, nes kai ligos pašalpa nuo trečios iki septintos dienos siekia tik 40 proc., žmonės yra linkę eiti į darbą sirgdami.

„Sirgdami žmonės eina į darbą, kitus apkrečia, tai nuo to tik daugiau nuostolių. Tikrai daug kas nesinaudoja ligos draudimo išmoka dėl to, kad ji maža ir tai vien tik nuostoliai“, - sakė T. Medaiskis.

„O dėl piktnaudžiavimų, tai žinote: kitas mašiną vairuoja ir piktnaudžiauja, avariją padaro, bet juk niekas nedraudžia mašinoms važinėti... Atitinkamai reikia žiūrėti, kad gydytojai nedarytų, ko nereikia, bet bausti visus kitus už tai, kad kažkas piktnaudžiauja, tai tikrai nereikėtų“, - pridūrė mokslininkas.

T. Medaiskio teigimu, Lietuva galėtų perimti kai kurių Europos šalių praktiką ir nustatyti, kad už pirmą arba netgi dvi darbuotojo ligos savaites mokėtų darbdavys, tačiau jam būtų sumažintos įmokos į „Sodrą“.

Pasak pašnekovo, darbdaviai turi didesnes galimybes kontroliuoti, ar darbuotojai tikrai serga, ar simuliuoja.

„Manau, kad būtų naudinga turėti ilgesnį darbdavio apmokamą laikotarpį, kai žmogus serga. Atitinkamai darbdavys į „Sodrą“ mokėtų mažesnę įmoką, bet užtat ilgiau mokėtų darbo užmokestį sergančiam žmogui. Galbūt savaitę, o galbūt ir dvi – kaip kai kurios šalys turi. Darbdavys galbūt labiau mato, kas iš tikrųjų serga, kas ne ir prieš darbdavį nelabai ten pasimuliuosi“, –teigė T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad ligos pašalpą nuo trečios iki septintos dienos pakėlus iki 60 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio, per metus papildomai reiktų 32,4 mln. litų.

Ligos pašalpas padidinus iki 80 proc. buvusio atlyginimo, per metus reikėtų papildomai išleisti 64,8 mln. litų, o jeigu pašalpas padidintume iki 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, tai biudžete per metus reiktų rasti 97 mln. litų.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis įsitikinęs, kad ligos pašalpas reikėtų didinti bent iki ankstesnio lygio, tačiau, jo teigimu, tai ne jo vadovaujamos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija, taigi pastaroji turėtų inicijuoti tokius sprendimus.

„Mūsų partijos frakcijoje buvo diskusijos apie tai, nes iš tiesų yra problema, kad žmonės sirgdami eina į darbą. Taip yra. Aš asmeniškai manau, kad reikėtų prie šio klausimo grįžti. Negerai, kai žmonės dirba sirgdami dėl priverstinių dalykų – finansinių sunkumų. Jeigu jie serga virusinėmis ligomis, kurios užkrečiamos, yra tikimybė, kad taip jie didina sergamumą aplinkoje. Be to, jie ir patys gali sulaukti ligos komplikacijų, atkristi, o tuomet padidės išlaidos gydymui. Kaip bepasuktum, sveikatos požiūriu tai negerai. Ir mes puikiai suprantame, kodėl dabar yra pablogėję sveikatos rodikliai. Bloga socialinė situacija. Tai akivaizdu. Iš mano pusės net dvejonių nėra, kad reikėtų galvoti, kaip spręsti šią problemą. Bet, žinoma, sprendimus turėtų priimti tos institucijos, kurios atsakingos už šią sritį. Turėtų vykti bendri posėdžiai, bendras paskaičiavimas, kaip būtų įmanoma padidinti ligos pašalpas“, – sakė ministras.