Pasak LLRA parlamentaro Leonardo Talmonto, partija prie susitarimo prisijungė vėliau nei kitos, nes sprendimo dėl jo nebuvo priėmęs partijos prezidiumas.

„Kadangi nebuvo prezidiumo sprendimo, mes negalėjome pasirašyti, prezidiumui pritarus, tą padarėme. Valstybės apsauga yra reikšmingas dalykas ir mes į tai žiūrime rimtai. Ir nors valstybėje turime finansinių problemų, finansavimą gynybai protingose ribose reikia didint“, - BNS sakė L.Talmontas.

Partijų pasirašytas susitarimas dėl gynybos politikos 2012-2016 metais trečiadienį Seime oficialiai buvo pristatytas NATO valstybių ambasadoriams.

Šį susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, „Sąjungos Taip“ vadovai. Prisijungus ir LLRA, vienintelė susitarimo nepasirašiusi iš parlamentinių partijų liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jį pavadinusi „juokingu“.

Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“.

Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.