Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo 19-osios iki šių metų rugsėjo 18-osios į Lietuvą atvyko 496 tūkst. 666 Rusijos piliečiai. Didžioji jų dalis – 326 tūkst. 859 – keliavo tranzitu.

Į Lietuvą įleisti ne tranzitu vykę 169 tūkst. 807 rusai.

Pasak VSAT atstovo spaudai Giedriaus Mišučio, tai asmenys, kurių grupės apibrėžtos Lietuvos teisės aktuose, – turintieji leidimus gyventi Lietuvoje ar kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje, ES piliečių šeimų nariai, vilkikų vairuotojai, turintieji ilgalaikes nacionalines vizas.

Per metus iš Rusijos į Lietuvą taip pat atvažiavo 40 lietuviškų šaknų turinčių piliečių.

„Atkrito turistai, sumažėjimas yra maždaug dvigubai nuo to, kas buvo iki tol“, – BNS sakė G. Mišutis.

Per metus Lietuvos pasienyje teko apsigręžti 1343 Rusijos piliečius.

VSAT atstovo teigimu, neįleistų asmenų pernai pasitaikydavo daugiau, tuomet tekdavo apgręžti ir dešimt, ir 20 žmonių per parą, o pastaruoju metu tokių būna vienetai.

„Jau nebebando važiuoti“, – sakė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, ribojimų politika davė efektą.

„Migracijos departamento statistika liudija, kad pastaraisiais metais leidimą čia gyventi turinčių Rusijos piliečių nebedaugėja, skaičiai stabilizavosi. Jų yra apie 17 tūkstančių“, – sakė politikas.

Atkrito turistai, sumažėjimas yra maždaug dvigubai nuo to, kas buvo iki tol.

„Sakyčiau, kad efektas yra pozityvus“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininko teigimu, neturėtų gąsdinti beveik 170 tūkst. įleistų rusų, nes dauguma jų Lietuvoje nepasiliko.

„Reikia žiūrėti, kiek įvažiuoja, kiek išvažiuoja. Kiek esu matęs, šios grafos yra apylygės“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Anot jo, ribojimai suveikė ir kaip savotiškas atgrasymas keliauti į Baltijos šalis, Lenkiją.

„Įvedus ribojimus, nustojo važiuoti. Galėjo būti daug didesni srautai, jeigu nebūtume priėmę tų ribojimų. Efektas neabejotinai yra. Jie važiavo ten, kur galėjo įvažiuoti“, – BNS sakė NSGK pirmininkas.

Lietuvos pasieniečių duomenimis, per šiuos metus Estijos pareigūnai įsileido 426 tūkst. Rusijos piliečių, o įvažiuoti į šalį uždrausta 2168-iems. Į Latviją atitinkamai atvyko per 81 tūkst. rusų, neįleisti 1093.

Pasak L. Kasčiūno, Estijoje, kur nėra tranzito, didelį įleistųjų skaičių galėjo lemti nacionalinė specifika ar skirtingai taikomi bendrai įvesti ribojimai.

„Gali būti, kad skirtingai vertinama, gali būti ir nacionaliniai niuansai, gal čia susiję su nepiliečių atvykimu. Sunku pasakyti, kodėl tokia Estijos specifika, bet faktas, kad mes efektyvesni“, – teigė parlamentaras,

Praėjusių metų rugsėjo 19 dieną Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką.

Pagal regioninį sprendimą neįleisti ir dalies jau anksčiau gavusiųjų vizas Rusijos piliečių, į Lietuvą gali patekti tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai gali per Lietuvą traukiniais tranzitu keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius, išskyrus nustatytas išimtis, iš pradžių buvo numatytas Vyriausybės nutarime, o dabar – Seimo priimtame nacionalinių sankcijų įstatyme. Jis galios iki kitų metų gegužės 3-iosios.