Pereiti į pagrindinį turinį

Švaistūnai iš valstybės institucijų

2009-07-18 08:46
Rasa Budbergytė.
Rasa Budbergytė. / Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Dešimtys, šimtai tūkstančių, milijonai... Tokios sumos minimos kone kiekvienose Valstybės kontrolės audito išvadose. Tikrinantiems 2008 m. valstybės institucijų finansinę veiklą auditoriams bene dažniausiai tekdavo konstatuoti, jog biudžeto lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį. Tokios nuodėmės nesvetimos ir teisėsaugos institucijoms, kuriose, mokesčių mokėtojų akimis, tokių nusikaltimų neturėtų būti.

Anot valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, atlikti auditai atskleidė valstybės tarnautojų kompetencijos stoką, nepagarbą įstatymams, o kartais metė įtarimų, kad buvo piktnaudžiaujama tyčia. Nepagrįstai išleistos lėšos nesukėlė ekonomikos krizės, tačiau akivaizdu, kad skylių Lietuvos biudžete šiandien būtų mažiau, jei valstybės institucijose į visų mūsų pinigus būtų žiūrima kaip į savus.

– Valstybės kontrolė, tikrindama valstybės institucijas, rado daugybę pažeidimų, lėšų švaistymo faktų. Ar šie faktai siejami su ydinga lėšų panaudojimo sistema, ar tai labiau tų institucijų finansininkų kompetencijos stoka?

– Kasmet Valstybės kontrolė atlieka finansinį auditą daugiau kaip 100 biudžetinių įstaigų ir institucijų. Atliekant šiuos auditus, vertinamas daugiau kaip 80 proc. valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Auditoriai vertina, ar teisėtai buvo naudojamos valstybės lėšos ir kitas valstybės turtas, o nuo šių metų, pradėjus naują finansinio audito ciklą, jau ne tik veiklos, bet ir finansiniai auditoriai vertins, ar valstybės lėšos naudojamos ekonomiškai. Dažniausiai fiksuojami Viešųjų pirkimų, Buhalterinės apskaitos, Biudžeto sandaros įstatymų pažeidimai. Jų priežastys yra įvairios. Tai ir kompetencijos stoka, ir nepagarba įstatymui, o kartais galima įtarti ir piktnaudžiavimą. Tokiais atvejais audito dokumentus perduodame teisėsaugos institucijoms.

– Ar ne paradoksas, kad teisėsaugos institucijose aptinkama finansinių pažeidimų, kurių tokiose įstaigose neturėtų būti?

– Negalėčiau atskirai išskirti teisėsaugos institucijų. Pažeidimų randame įvairiose institucijose.

– Iš Valstybės kontrolės audito ataskaitų matyti, kad kai kurie pažeidimai kartojasi kasmet, vyrauja nebaudžiamumas, kas turėtų tuo užsiimti?

– Valstybės kontrolė viešąjį interesą ginančioms institucijoms priskirtina tik iš dalies, nes ji pati negali kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų apginti valstybės interesai. Nustačiusi pažeidimų, Valstybės kontrolė gali tik kreiptis į Generalinę prokuratūrą ar kitas institucijas, kad šios pradėtų procesą ir gintų valstybės interesus teisme. Todėl apie per valstybės auditą nustatytus nuolatinius, esminius ar visuomenės interesų pažeidimus Valstybės kontrolė praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių, kad pažeidimai nepasikartotų.

Šiais metais Valstybės kontrolė kreipėsi į teisėsaugos institucijas septynis kartus. Generalinei prokuratūrai buvo perduota medžiaga dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimo ar kitos BKaudžiamajame kodekse reglamentuotos nusikalstamos veikos požymių, taip pat dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, dėl galimai aplaidaus apskaitos tvarkymo Chemijos institute; dėl galimai aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre, dėl galimo turto iššvaistymo skirstant ir naudojant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas ir dėl tarnybos pareigų neatlikimo požymių Kūno kultūros ir sporto departamente; dėl galimo aplaidaus apskaitos tvarkymo požymių Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre ir galimo turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo požymių viešojoje įstaigoje "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009", dėl galimo turto pasisavinimo Zarasų priešgaisrinėje apsaugos tarnyboje, dėl galimo turto iššvaistymo Policijos departamente.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu taip pat naudojasi ir kita valstybinio audito informacija, kuri susijusi su prokuratūros atliekamais ikiteisminiais tyrimais. Pagal Valstybės kontrolės pateiktas audito medžiagas šiuo metu teismuose iškeltos 7 bylos dėl viešojo intereso gynimo.

– Kiek iš viso atskleista finansinių pažeidimų 2008 m., kokie jų mastai?

– Šiais metais pateiktose audito ataskaitose buvo pateiktos 1286 rekomendacijos, kuriose siūloma taisyti klaidas, pažeidimus ar tobulinti veiklą. 876 rekomendacijas įstaigose, kuriose buvo atliktas auditas, jau įgyvendino. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad įgyvendinama daugiau kaip 80 proc. rekomendacijų. Tačiau reikia pasakyti, kad dalis reikšmingiausių, daugiausia pastangų reikalaujančių rekomendacijų įgyvendinamos labai lėtai arba nuolat atidėliojamos.

– Kokiose institucijose užfiksuota daugiausiai pažeidimų?

– Aš paminėsiu kelias iš 28 institucijų, kuriose buvo užfiksuoti esminiai teisės aktų pažeidimai. Dėl jų mes priėmėme sprendimus, kuriuose reikalaujama ištaisyti pažeidimus (jei tai dar įmanoma) ir nubausti kaltus asmenis. Tai Lietuvos darbo birža, Ginklų fondas, Kultūros, Krašto apsaugos, Aplinkos ministerijos, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetai, Vyriausioji rinkimų komisija, Šalčininkų savivaldybė, keli apylinkių ir apygardų teismai bei kelios kitos įstaigos. Visus sprendimus, kaip ir audito ataskaitas, galima rasti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.vkontrole.lt.

– Ar yra apskaičiuota, kiek iš viso lėšų iššvaistė valstybės institucijos 2008 m.?

– Valstybės kontrolė valstybės audito ataskaitose fiksuoja tik veiksmus, kuriems galimai gali būti pritaikyta tam tikra atsakomybė. Lėšų iššvaistymas – baudžiamoji atsakomybė, kur galutinį sprendimą priima teismas. Administracinė atsakomybė – įstaigų vadovų kompetencija. Kaip minėjau, Valstybės kontrolė šiemet priėmė 28 sprendimus, kuriais buvo pareikalauta nusižengimus padariusiems asmenims skirti drausminę ar tarnybinę atsakomybę.

– Kaip manote, galbūt ekonomikos krizės mastai būtų buvę mažesni, jei visos lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį?

– Aš nematau tiesioginio ryšio tarp krizės priežasčių ir asignavimų valdytojų veiklos. Šių dalykų negalima sieti. Tačiau tuo pat metu noriu priminti, kad teikdami išvadą dėl ankstesnės Vyriausybės parengto 2009 m. valstybės biudžeto projekto perspėjome apie pernelyg optimistines pajamų ir makroekonomikos rodiklių prognozes, kartu siūlėme mažinti viešojo sektoriaus išlaidas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų