„1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė tuometė Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ernesto Galvanausko. Tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma. Šiemet minėdami Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį turime puikią progą žygiu įprasminti šį svarbų mums istorinį įvykį, tad kviečiame visus prisijungti prie unikalaus Šimtmečio vėliavų žygio – kas kiek gali, žygiuokime Mažosios Lietuvos žeme iki mūsų Klaipėdos“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Šiemet minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais, o žygį šiai ypatingai istorinei datai paminėti ne atsitiktinai organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga – Klaipėdos atvadavimo organizatoriai buvo šauliai, sudėlioję veiksmų planą ir ryžtingai jį įgyvendinę kartu su 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų kariais ir karininkais, 1-ojo husarų pulko kavaleristais, Karo ir Karo policijos mokyklų kariūnais.

„Šimtmečio vėliavų žygio“ maršrutas drieksis per istorines Mažosios Lietuvos žemes dabartinėje Lietuvoje – prasidės birželio 16-ąją Smalininkuose, o baigsis birželio 18-ąją Klaipėdoje, Teatro aikštėje.

Svarbų istorinį įvykį įprasminti pasiruošusių žygeivių laukia apie 200 km kelias: jį galima įveikti visą ar atkarpomis. Vidutinis vienos žygio atkarpos atstumas – apie 25 km.

Žygio metu bus nešama simbolinė penkių metrų ilgio Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliava, kurią lydės vėliavnešiai su mažesnėmis vėliavomis.

Žygeiviai keliaus ir vėliavos bus nešamos estafetės principu: vieną maršruto atkarpą įveikę žygeiviai vėliavas perduos kitiems dalyviams, laukiantiems iš anksto numatytose vietose.

Žygio dalyviai su Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliava finišuos birželio 18 d., sekmadienį, Klaipėdoje. Ta proga Klaipėdos Teatro aikštėje bus surengta šventė visuomenei.

Daugiau informacijos apie žygį – čia.

Būtina registracija.