Parengtoje teisininkų išvadoje teigiama, jog kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu dėl sveikatos priežiūros paslaugų buvusiems prezidentams nebūtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, pagal kurį draudžiama teikti asmeniui privilegijas dėl jo socialinės padėties.

Pirmadienį pateiktoje Teisės departamento išvadoje Seimo teisininkai įvertino siūlymą papildyti Prezidento įstatymą nuostatomis, „kuriomis būtų numatytos tam tikros išskirtinės sveikatos priežiūros, asmeninės pagalbos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo sąlygos“.

Vertindamas projektą, Teisės departamentas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kuriuo nurodoma, kad pagrindinio šalies įstatymo 90 straipsnyje yra nustatyta prezidento ir jo rezidencijos finansavimo garantija, kuri įpareigoja įstatymų leidėją numatyti tam reikalingą finansavimą. KT vertinimu, neatskiriama prezidento konstitucinė socialinė garantija yra ir jo pensija.

Tačiau, teisininkų vertinimu, G. Nausėdos registruotose pataisose siūlomi pokyčiai nėra susiję su prezidento pensijos ar kitų jos paskirtį atitinkančių valstybės išmokų finansavimu – siūlymai aprėpia specialių sveikatos bei socialinės priežiūros paslaugų reguliavimo aspektus. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siūlomas reglamentavimas skiriasi nuo bendrosios tvarkos, pagal kurią šiuo metu teikiamos gydymo paslaugos kitiems asmenims.

Todėl, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Teisės departamentas kelia klausimą, ar siūlymai teikti gydymo paslaugas buvusiems prezidentams palankesnėmis nei kitiems asmenims sąlygomis atitinka Konstituciją.

„(...) kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu (...) nebūtų pažeista Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, pagal kurią draudžiama teikti privilegijas dėl asmens socialinės padėties“, – pastebi teisininkai.

Siūlymai negali būti vertinami kaip pozityvioji diskriminacija

Taip pat departamento specialistai atkreipė dėmesį, jog Prezidentūros siūlymai negali būti vertinami kaip pozityvioji diskriminacija – pastaroji, nurodoma parengtoje išvadoje, suprantama kaip palankesnių sąlygų sudarymas socialiai jautrioms, pažeidžiamoms asmenų grupėms, taip siekiant realios lygybės, socialinės darnos ar pan.

„Projektu siūlomos nustatyti išskirtinės sveikatos priežiūros, asmeninės pagalbos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo buvusiam Respublikos Prezidentui sąlygos (...) neatitinka šios sampratos, todėl negali būti laikomos pozityviąja diskriminacija“, – nurodoma Teisės departamento išvadoje.

Neaišku, kas spręstų dėl poreikio hospitalizuoti namuose

Iš Prezidentūros atkeliavusiu įstatymo pakeitimo projektu siūloma numatyti, kad buvę šalies vadovai būtų gydomi sveikatos apsaugos ministro paskirtoje valstybės ar savivaldybės ligoninėje. Joje, nurodo iniciatoriai, būtų užtikrinama asmens duomenų apsauga, taip pat sudaromos sąlygos buvusiam prezidentui vykdyti veiklą, dirbti Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnams.

Teisės departamento vertinimu, kyla klausimas, ar sveikatos apsaugos ministrui gali būti suteikti įgaliojimai paskirti konkrečias savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas buvusių prezidentų gydymui, mat valstybė nėra jų dalininkė.

Taip pat nuostata dėl duomenų apsaugos yra vertintina kaip perteklinė, pažymi teisininkai.

Projekte numatomos ir galimybės hospitalizuoti buvusius prezidentus namuose, „jeigu jis to pageidauja ir kai tokių paslaugų gavimas tampa būtinas“. Teisės departamento manymu, šią nuostatą reikėtų tikslinti, mat pagal dabartinę formuluotę nėra aišku, kas spręstų dėl tokių paslaugų būtinumo – pats buvęs prezidentas, gydytojas, socialinis darbuotojas ar pan.

Prezidentūros siūlymas dėl buvusių šalies vadovų sulaukė kritikos

Kaip ELTA skelbė anksčiau, mėnesio pradžioje prezidentas G. Nausėda registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas buvusiems šalies vadovams. Siūloma nustatyti, kad buvusiems Lietuvos vadovams sveikatos apsaugos ministras paskirtų gydymo įstaigą, kurioje būtų teikiamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Tokiu atveju ligoninėje būtų užtikrinama buvusio prezidento duomenų apsauga, sudaromos sąlygos vykdyti veiklą, taip pat būtų nustatoma tvarka dėl Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų darbo.

Be to, priėmus pakeitimus, numatoma, kad esant poreikiui šalies vadovui asmeninė pagalba, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos būtų teikiamos namuose.

Kaip nurodė Prezidentūra, siūlymą tobulinti šiuo metu galiojančią tvarką paskatino praktikoje kylančios problemos. Be to, pažymima, kad kadenciją baigusiam šalies vadovui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti prezidento orumą ir išskirtinį teisinį statusą.

Vis dėlto, pastaroji Prezidentūros iniciatyva sulaukė aštrios kritikos Seime – tiek valdančiųjų, tiek parlamento opozicijos atstovai teigė, jog šalies vadovo siūlymas kuria elitizmo regimybę. Pasak parlamentarų, šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje ir taip yra apstu rimtesnių problemų, kurias reikia spręsti, tad G. Nausėdos iniciatyva yra pateikta visai netinkamu laiku.

Apie iniciatyvą pasisakė ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus, patikinęs, jog nesiskundžia dabartine tvarka ir gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Tuo metu šalies vadovo vyriausiais patarėjas Frederikas Jansonas Eltai teigė, jog svarstoma pasiūlyti papildomą pataisą, numatančią, kad šis, viešojoje erdvėje surezonavęs įstatymas galiotų visiems kadenciją baigusiems prezidentams – išskyrus G. Nausėdą.

„Apie tai kalbėjome su prezidentu. Gali būti, kad šiam įstatymo projektui teiksime vieną pataisymą – nežinau, kaip teisininkai tai atliks, bet su žvaigždute parašysime, kad šis įstatymas negalioja Gitanui Nausėdai“, – interviu Eltai sakė F. Jansonas.

„Jei Gitano Nausėdos išsibraukimas iš šio įstatymo padės jį priimti – valio. Mums svarbiausia rezultatas“, – sakė prezidento patarėjas.

Kol kas prezidento siūlomas įstatymo projektas dar nebuvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę.