Tokius planus antradienį LRT tarybai pristatė visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Turint omenyje, kad vienos iš populiariausių programų šiame kanale yra sporto transliacijos, tai „LRT Kultūros“ pavadinimas disonuoja su kanalo turiniu“, – BNS sakė LRT vadovė.

„Tai mums kelia problemų ir komunikuojant apie tą kanalą ir keistai atrodo, kad štai, žiūrėkite ledo ritulio rungtynes per „LRT Kultūrą“, – pridūrė ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad administracija turi kelis variantus, kaip galima būtų keisti kanalo pavadinimą, bet kol kas jų neatskleidė.

Šiuos variantus ji žada pristatyti kitame LRT tarybos posėdyje.

Generalinė direktorė pabrėžė, kad „LRT Kultūros“ pavadinimas gali atgrasyti dalį auditorijos, nes „kultūra galbūt yra laikoma produktu elitinei, siauresnei auditorijai“.

Visgi ji teigė, kad kultūros programų apimtis kanale nemažės.

Nuo rudens – žurnalistinių tyrimų padalinys

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat paskelbė, jog nuo rugsėjo LRT bus publikuojami žurnalistiniai tyrimai, kuriuos kurs atskiras padalinys iš keturių – penkių žmonių.

Jos teigimu, šie tyrimai bus publikuojami tiek interneto portale, tiek transliuojami radijuje ir televizijoje.

„Aš manau, kad vienas iš tikslų, vienas iš misijos įsipareigojimų mūsų auditorijai yra objektyvi informacija ir tiriamoji žurnalistika yra didelė bei svarbi to dalis“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

„Labai svarbu turėti omenyje ir dabartinį kontekstą, kai pastarieji įvykiai sudavė tam tikra prasme smūgį Lietuvos žiniasklaidai ir pasitikėjimui, o nacionalinio transliuotojo pareiga yra tą pasitikėjimą palaikyti“, – pridūrė visuomeninio transliuotojo vadovė.

Ji turėjo omenyje žiniasklaidoje paviešintą Valstybės saugumo departamento informaciją, kaip koncernas „MG Baltic“ galėjo naudoti savo turimas žiniasklaidos priemones politikų ir pareigūnų spaudimui.