Vyriausybės kanceliarija siūlo į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti sostinės Latvių gatvėje stūksančius legendinius Svečių namus, kuriuose nuo sovietmečio vyko valdžios puotos ir priėmimai.

Kaip vakar dienraščiui sakė Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento direktorius Jonas Šniaukšta, dėl Svečių namų likimo yra rengiamas nutarimo projektas, Vyriausybė jį turės apsvarstyti, o vėliau pastatas bus įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą.

"Viena tokio pasiūlymo priežasčių yra ta, kad šis objektas nebeatitinka tos paskirties, kuriai buvo numatytas – apgyvendinti aukščiausio lygio svečiams. Pastaruoju metu viešintys asmenys ten negyveno – vykdavo pietūs, vakarienės, susitikimai. Dabar Vilniuje yra pakankamai aukšto lygio viešbučių, kuriuose svečiai gali apsigyventi", – aiškino J.Šniaukšta.

Jis nurodė, kad naujų Svečių namų vietoj parduodamų senųjų neplanuojama statyti, nes tam neva nėra poreikio.

Svečių namai Latvių g. 70 užima 3795,76 kv. m plotą, jam priklauso daugiau kaip penkių ha žemės sklypas. Privatizavus Svečių namus prestižiniame Vilniaus Žvėryno mikrorajone, Vyriausybės kanceliarija tikisi sutaupyti beveik pusę milijono litų. Tiek kasmet biudžetui kainuoja juos išlaikyti.

Valstybės turto fondo specialistai kol kas negali atsakyti, už kiek būtų galima parduoti Vyriausybės svečių namus.

Nuo šių metų Vyriausybės svečių namai naudojami tik reprezentacinėms reikmėms – šiame pastate kartais priimami aukšti užsienio svečiai. Kovo viduryje Lietuvoje viešėjusį Bulgarijos prezidentą Svečių namuose priėmė premjeras Andrius Kubilius. Čia buvo surengti iškilmingi pietūs.

Iki praėjusių metų pabaigos Svečių namus seminarams, vestuvėms, jubiliejams ar kitokiomis progomis galėjo išsinuomoti įmonės ir privatūs asmenys. Tačiau naujojo Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio nurodymu nuo šių metų Svečių namų panašaus pobūdžio renginiams nuomotis nebeleidžiama.

Kainą pasakyti sunku

Saulius Vagonis, bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas

Neturint visos informacijos apie turtą, pasakyti galimą jo kainą labai sunku. Dabar tai yra Svečių namai, tačiau po privatizacijos galbūt pastatas gali būti panaudotas kokiai kitai veiklai, kurios pagrindu turtas generuotų maksimalias pajamas. Tai, kad prie beveik 4 tūkst. kv. m pastato, yra priskirti penki ha žemės, rodo, kad labai didelė sklypo dalis neišnaudota. Tačiau visiškai neaišku, ar šį žemės sklypo plotą galima panaudoti statyboms, dabartinio pastato plėtrai.

Kitas dalykas – galima pastebėti, kad net ir per krizę vienas kvadratinis metras ne naujos statybos naudingojo ploto Žvėryne kainuoja mažiausiai 3–4 tūkst. litų, taigi jei visas Svečių namų pastato plotas yra naudingas, padauginus minėtą skaičių iš pastato ploto jau susidaro mažų mažiausiai 11 mln. litų suma. Tačiau ši kaina gali būti gerokai didesnė – atsižvelgiant į pastato būklę ir teritorijos plėtros galimybes, ypač jei sklype būtų galimos naujų objektų statybos.