Kaip rašo „Lietuvos rytas“, paminklą Pilsudskiams lietuviai už savo lėšas pastatė privačioje žemėje ir nesusidūrė su jokiomis kliūtimis. Šitaip jie nutarė pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Jeigu to nedaro valstybė, kas nors juk turi žengti pirmąjį žingsnį. Juk tai mūsų bendra istorija“, - paaiškino skulptorius Kęstutis Musteikis. Paminklo kūrėjai iš pilko granito iškalė trijų metrų aukščio stelą, papuošė ją bronziniais brolių atvaizdais ir išraižė: „Bronislavas Petras Pilsudskis ir Juozapas Klemensas Pilsudskis". Po pavardėmis - gimimo datos ir nuopelnai. Prie svarbiausių Juzefo Pilsudskio gyvenimo datų, be kita ko, užrašė: „1922 metais nuo Lietuvos atplėšė Vilnių ir jo kraštą, 1926-1935 m. Lenkijos patvaldys ir karo ministras". Dar pacitavo „patvaldžio" žodžius: „Lietuvis esu ir lietuvišką tvarką jums įvesiu", taip pat nurodė, jog taip jis sušuko 1926 metais išvaikydamas neveiklų Lenkijos Seimą.

Zalave iki šiol be jokio leidimo jau pastatyta kelios dešimtys nedidelių paminklų su užrašais tik lenkų kalba.

Tarpukario Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis šioje šalyje aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jo atminimas yra kontroversiškas dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga.

Vilniuje, Rasų kapinėse, palaidota J.Pilsudskio širdis.