– Ar jau žinot, kas bus tam plane, kuris rengiamas?

– Šiuo metu yra vykdoma analizė ir žiūrimi mokinių pasiekimų duomenys. Nes, taip, ką minėjo ministras, siekiame, kad būtų sudarytos lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui, tuo tarpu ir iš tautinių bendrijų mokyklų. Nes ką dabar rodo mūsų pirminiai rezultatai, tikrai labai skiriasi tai, kokia dalis sėkmingai baigia vidurinio ugdymo programas, kokia dalis renkasi universitetą, o visa tai labai susiję ir su tuo, ko gali siekti toliau mokiniai.

– Tautinių mažumų mokyklose rezultatai yra prastesni?

– Taip, tą rodo ir tarptautiniai tyrimai. Tarkim, neseniai paskelbti PISA penkiolikmečių tyrimų rezultatai parodė, kad kalba turi labai ženklią įtaką mokinių rezultatams. Tai tą rodo ir mūsų nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai.

– Bet ar aš teisingai suprantu, kad programos yra vienodos, tik kalba skiriasi?

– Tikrai taip, mokiniai mokosi pagal tą pačią programą Tai, matyt, čia ir yra tas indėlis pačios kalbos, kultūros, bendruomenės ir mokytojų.

– Jūs turbūt jau girdėjote, ką kalba Aušrinė Armonaitė. Ji sako, kad jeigu nuo rytojaus mes uždarytume visas mokyklas, tai būtų klaiki klaida. Ji siūlo to nedaryti. Įdomu, kokios yra idėjos Švietimo ministerijoje?

– Tai apie pačias idėjas dar anksti kalbėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar jūs galvojate apie laipsnį ir kas yra laipsniškas atsisakymas? Ar tokių mokyklų nebeliktų nuo sekančio rugsėjo? Kaip reikėtų elgtis ten dabar esantiems moksleiviams arba darželinukams, kurie turėtų pradėti jas lankyti?

– Kaip ir minėjau, dabar yra vertinama situacija. Galima sakyti, kad šita tema aktualizuojasi jau ne pirmą kartą. Pirmas toks didesnis raundas buvo, kai prasidėjo Ukrainoje karas. Po to buvo suaktyvėjusi šita tema, kai paskelbė apie savo sprendimus Latvija ir Estija. Jos paskelbė, kad laipsniškai iki 2026 m. pereina prie tautinių bendrijų mokymo situacijos pakeitimo, kada nebeliks rusakalbių mokyklų. Pas mus situacija yra kitokia. Mes turime ir lenkų tautinę bendriją. Su Lenkija mes turime dvišalį susitarimą, kur sakome, kad tiek jie užtikrina savo kalbos mokymą savo šalyje, tiek mes užtikrinam lietuvių kalbos mokymą Lenkijos teritorijoje. Taip pat mes turime rusų kalbos tautinę bendriją, kur rezultatai yra skirtingi.

– Kalba eina tiktai apie rusiškas mokyklas ar taip pat ir apie lenkiškas mokyklas?

– Situacija vertinama bendrai ir žiūrima, ką ministras buvo minėjęs apie galimybę laipsniškai pereiti prie, tarkim, tik lietuvių kalbos mokymo. Tai jis buvo minėjęs tik rusų kalbos tautinę bendriją.

– Daug šitose diskusijose yra minimi atvykėliai iš Ukrainos arba relokantai iš Baltarusijos. Kai kurie iš jų lanko šitas rusiškas mokyklas. Ką reikėtų jiems daryti?

– Tai atvykę čia Ukrainos piliečiai turėjo galimybę rinktis ir dabar turi galimybę rinktis, kurioj mokykloj mokytis. Bet kokiu atveju, siekis yra, kad atvykę tiek Ukrainos piliečiai, tiek kitų šalių piliečiai mokytųsi ir išmoktų lietuvių kalbą. Nes nacionalinės kalbos mokėjimas įgalina žmones geriau integruotis, pritapti ir siekti geresnio gyvenimo šalyje, į kurią jie atvyksta.

– Kaip tuomet yra su propaganda? Rusiškos mokyklos skamba kaip blogis tik dėl to, kad ten kalba rusų ar ten dar yra įvairių idėjų, kurių moksleiviai neturėtų pasigauti?

– Mes matom, kad yra pavienių propagandos atvejų ne tik tautinių bendrijų mokyklose, bet ir lietuviškose mokyklose. Buvo tokių atvejų, kai netgi lietuvių kalbos mokytojas remia oficialiai socialiniuose tinkluose neteisėtą karą Ukrainoje. Tai tikrai tų pavienių atvejų pasitaiko ne tik tautinių bendrijų mokyklose.

Jeigu būtų imtasi kažkokių sprendimų, tai, matyt, reikėtų ir švietimo įstatymo keitimo.

– Tai nesusiję su kalba, kuria kalbama mokykloje, ar ne?

– Man atrodo, svarbiausia remtis duomenimis. Naujausias tyrimas apie pilietiškumą rodo, kad tas pilietiškumas šiek tiek silpniau išreikštas yra tautinių bendrijų mokyklose. Tai, matyt, irgi turi įtakos. Bet nereikėtų sakyt, kad kalta tik mokyklinė aplinka. Labai dažnai svarbi ir ta aplinka, kuri yra namuose t. y. kokia kalba kalbama šeimoje, kokia televizija pasirenkama, kokios yra diskusijos, vertybės. Tai turi tikrai ne mažesnę įtaką negu pati mokykla.

– Kad ir ką ministras nuspręstų, užtektų jo parašo, norint laipsniškai atsisakyti ar čia reikia pereiti visus procesus Seime?

– Kai buvo sakoma, kad yra analizuojama situacija, tai analizuojami ne tik mokinių pasiekimai, bet ir peržiūrima visa teisėkūra. Šiuo metu matoma, kad jeigu būtų imtasi kažkokių sprendimų, tai, matyt, reikėtų ir švietimo įstatymo keitimo.