Švietimo ir mokslo ministerija oficialiai įsipareigojo rengdama teisės aktus tartis su profesinėmis sąjungomis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis su Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovais trečiadienį pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo ministerijai priimant sprendimus ar teikiant teisės aktų projektus Seimui ir Vyriausybei konsultuotis su profsąjungomis dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos, atlyginimų didinimo galimybių, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, atestacijos, mokyklų tinklo kūrimo taisyklių ir kitų klausimų.

„Dialogas su mokytojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis labai svarbus, nes kalbant, analizuojant, derinant įvairias pozicijas galima rasti pačius geriausius sprendimu“, - pranešime spaudai teigė D.Pavalkis.

„Profesinės sąjungos įsipareigojo išreikšti savo nuomonę, argumentus dėl ruošiamų teisės aktų projektų. Mes tai ir darome. Tokių susitarimų žanras numato daugiau valdžios įsipareigojimų, nes valdžia savo ruožtu turi ir daugiau galių“, - BNS sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Pasak profsąjungų pranešimo, susitarime socialiniai partneriai, be kita ko, įsipareigojo, kad šalies biudžete švietimo reikmėms būtų skiriama ne mažiau kaip 6 procentai bendrojo vidaus produkto, o ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformaliojo bei specialiojo ir suaugusiųjų ugdymo įstaigų finansavimo tvarka būtų skaidri ir tenkintų ugdymo bei mokymo poreikius, taip pat kad būtų išsaugotos pradinės ir pagrindinės mokyklos kaimo vietovėse. Įsipareigota ir didinti švietimo darbuotojų atlyginimus, taip pat numatyta, kad laikas, per kurį pedagogas gali pasiekti aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją ir gauti maksimalų atlyginimą, neviršytų 15 metų.