„Tam, kad įvertinti situaciją, yra reikalingi objektyvūs skaičiai. Todėl esame nusprendę greitu metu padaryti auditą“, – trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje tikino ministerijos Asmens sveikatos departamento vadovė Odeta Vitkūnienė.

„Į visus klausimus geriausiai atsakytų auditas. (...) Auditas truks ne trumpiau nei tris mėnesius, viskas priklausys nuo jo apimties“, – pridūrė SAM kancleris Evaldas Raistenskis, pažymėdamas operatyvumo svarbą bei tai, kad šis auditas apims tiek GMPT finansus, tiek tarnybos veiklą.

Finansavimo deficitas didėja

SRK narė Jurgita Sejonienė posėdžio metu teigė palaikanti iniciatyvą atlikti GMPT auditą. Anot jos, kyla klausimų, kaip gali būti, kad kasmet auga ne tik tarnybos finansavimas, tačiau ir finansinis deficitas.

„Reorganizacija buvo būtina. Skaičiai, paslaugų efektyvumas rodo, kad tai turėjo prasmę. Tačiau, kad kažką reikia keisti, nesiginčiju. Tikiuosi, kad pakeitimai bus teisingi, leis efektyvinti GMPT darbą ir finansų naudojimą“, – sakė konservatorė.

Su tuo sutiko ir kiti posėdžio dalyviai, keliantys klausimus, kodėl 2023-aisiais tarnybos biudžetas buvo pliusinis, o 2024 metais fiksuotas 7 mln. eurų deficitas. Savo ruožtu abejones dėl GMPT lėšų skirstymo bei panaudojimo skaidrumo išsakė ir profesinės sąjungos atstovas Vladas Mireckas.

„Yra beveik sustojęs aprūpinimas darbui reikalingais ištekliais. Iki šiol tarnyba yra įsigijusi tik 15 automobilių ir tai ne iš ES struktūrinių fondų lėšų, bet iš pačios tarnybos lėšų. Kiti pirkimai – degalai, drabužiai, medicinos įranga irgi stringa. Jeigu tai tęsis toliau, bus negerai“, – įspėjo V. Mireckas.

(...) kažką reikia keisti, nesiginčiju. Tikiuosi, kad pakeitimai bus teisingi, leis efektyvinti GMPT darbą ir finansų naudojimą.

„Transportas – pagrindinė mūsų darbo priemonė. Paskaičiavome, kad po reformos vidutinė GMP automobilio rida yra padidėjusi 33 tūkst. kilometrų. Vidutinis automobilių amžius taip pat yra pailgėjęs. Tarp rezervinių automobilių yra nemažai tokių, kurių rida jau beveik pasiekusi 800 tūkst. kilometrų. Neaiškinsiu, kuo tai potencialiai gresia, automobilis su pacientu bet kada gali sulūžti, įvykus ekstremaliai situacijai, nebus ko pasiųsti“, – aiškino jis.

Tarnybos centrams siūlo suteikti daugiau savarankiškumo

Praėjusių metų rezultatus komitete pristatęs GMPT direktorius Donatas Paliulionis sako, kad tarnybos efektyvumas auga – pernai aptarnauta daugiau kaip 750 tūkst. Lietuvos gyventojų, įskaitant – 415 atgaivintų pacientų. Tačiau, pripažįsta jis, nors tarnybos darbuotojams yra taikoma vieno užmokesčio sistema, atlyginimo skaičiavimo sistemos vis dar likusios 46-ios.

Savo ruožtu V. Mireckas tikina, kad tarnybos rezultatai nedžiugina. Todėl, anot jo, 2023 metais liepą pradėtą GMPT pertvarką reikėtų koreguoti.

„Buvau centralizacijos šalininku, tačiau pasižiūrėjus, kaip dabar vyksta procesai, nuomonė krypsta į tą pusę, kad reformą reikia koreguoti. Nekviečiame jos atšaukti, kviečiame ją koreguoti“, – komiteto posėdyje pabrėžė V. Mireckas.

„GMP tarnyba galėtų atrodyti kaip kompaktiškas centrinis aparatas su penkiais centrais, turinčiais juridinio asmens teisę, sprendimų ir finansinį savarankiškumą. Dabar turime struktūrą, kurią sunku netgi įžiūrėti. Ant tiek ji yra didelė. Departamentai, tarnybos tarnyboje. Tačiau veiklos rezultatai nedžiugina“, – tikino jis.

Anot jo, jei centrai turėtų daugiau savarankiškumo, problemos būtų sprendžiamos operatyviau, finansavimas naudojamas racionaliau, o apsirūpinimas medicinos įranga, vaistais ar kitomis priemonėmis vyktų sklandžiau.

„Taip pat tai išsigrynintų ir atsakomybes už priimamus sprendimus“, – tęsė V. Mireckas.

Vienam iš filialų gresia nemokumas

Tuo metu GMPT Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė tikina, kad iki reorganizacijos įstaiga buvo finansiškai stabili, tačiau kovo mėnesį jai gresia nemokumas.

„Panevėžio miestui ši reforma kol kas nedavė nieko ypatingo – automobilių neturime, įrangos atsinaujinti negalime, apie darbo drabužius net nekalbu. (...) Iki 2023 metų liepos buvome finansiškai stabiliai veikianti įstaiga, šiai dienai tikrai taip nėra. (...) Jeigu kovido metu reikėjo skaičiuoti respiratorius, tai dabar skaičiuojame automobilius – ar turėsime rezervą, ar galėsime išvažiuoti į iškvietimus“, – komiteto posėdyje vardijo R. Ramoškienė, ragindama grąžinti prieš tai galiojusią apmokėjimo tvarką.

„Mūsų filialui 2025 metams yra siūloma 9,6 mln. eurų, tai – vienu milijonu mažiau nei turėjome pernai. (...) Neužteks nei darbo užmokesčiu, nei degalams, nei automobilių remontui, nei medikamentams. Pagaliau reikia pasakyti, kad kovo mėnesį tikriausiai būsime nebemokūs“, – sakė Panevėžio filialo vadovė.

ELTA primena, kad iki 2023-ųjų liepos greitosios medicinos pagalbos teikimas vyko decentralizuotai. Visgi per beveik dvejus metus atskirai veikusios 48 GMP stotys buvo sujungtos į vieną valstybei pavaldžią tarnybą.

Pastarosios tarnybos administracija veikia Kaune, ji turi keturis regioninius padalinius: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Pastarieji koordinuoja greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje.