Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis vadovas Audrius Gelžinis BNS sako, kad dėl šio mokesčio valdantieji diskutuoja, bet „trūksta aiškumo ir konkretumo“.

„Dabar viešojoje erdvėje jau daugiau nei mėnesį diskutuojama tai dėl vienos, tai dėl kitos,  trečios ar paskesnės versijos. NT mokestis yra labai jautrus mokestis (...) Jie (Vyriausybė – BNS) pateiks projektus ir (Seimas – BNS) buldozeriu nuvažiuos“, – BNS teigė A. Gelžinis.

Pasak jo, darbo kolektyvai dėl šio mokesčio prašo konkrečių paaiškinimų.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas siūlo vienintelio žmogaus būsto arba iš viso neapmokestinti, arba nustatyti simbolinį mokestį.

„Pirmiausia gal reikia apmokestinti tą, kas prabangiai gyvena“, – BNS tvirtino A. Dambrauskas.

Jo teigimu, jeigu siekiama visuotinio NT apmokestinimo, vieninteliam būstui galėtų būti taikomas simbolinis mokestis: „Kad jis (tarifas – BNS) nebūtų sudėtingas, neesmingas žmogui“.

Profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė, jog organizacijos netenkina visuotinis turto apmokestinimas.

Žmonės tokį vargingą būstą turi ir dar turės mokėti mokesčius.

„Žmonės tokį vargingą būstą turi ir dar turės mokėti mokesčius. Norime, kad būstas, kuriame žmogus gyvena, deklaruoja savo gyvenamąją vietą, nebūtų apmokestintas“, – BNS teigė K. Krupavičienė.

Pasak jos, vieninteliam žmogaus būstui nustatant nulinį tarifą nebūtų svarbi nei jo vertė, nei dydis, nei vieta.

„Ar kaimelyje, ar Vilniuje... Jeigu Vilniuje močiutė liko gyventi viena iš pensijos, tai ji turės mokėti tą turto mokestį? Pensininkui bus užkrautas (mokestis – BNS). Kai ji mirs, kažkam atiteks, paveldės, tas ir mokės“, – BNS teigė K. Krupavičienė.

Pasak jos, NT mokestis bus našta ir jaunoms šeimoms, ir gyvenančioms socialiniuose būstuose bei bendrabučiuose. 

„Jeigu paėmei 100 tūkst būsto kreditą, moki jį, moki palūkanas ir dar turto mokestį, tai pakerta jaunas šeimas. Gyvenu tame rajone, kur aplink bendrabučiai... Ir juose esančių butų savininkai turės mokėti? O šeima gyvena viename kambaryje“, – kalbėjo „Solidarumo” lyderė.

Tuo metu A. Dambrauskas įsitikinęs, kad vienintelis būstas galėtų būti neapmokestinamas atsižvelgus į jo dydį ir vertę: „Turi turėti kažkokį apribojimą. Turi būti viskas proto ribose.“

Be kita ko, A. Dambrauskas siūlo įvertinti galimybę apmokestinti indėlius. 

„Kalbame apie NT mokestį, o gal reikėtų pakalbėti ir apie kito, finansinio turto  – indėlių apmokestinimą. Tie milijonai gali būti apmokestinti“, – BNS svarstė jis. 

NT mokesčio pokyčiai siūlomi ir todėl, kad Lietuva gautų numatytą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano paramą.

K. Krupavičienė piktinasi, kad paramą gaus verslas, kuris iš to uždirbs pelno.

A. Dambrauskas taip pat pasigenda NT mokesčio keitimo priežasčių. 

„Ar įvedame tą mokestį, kad reikia pinigų gynybai, ar kad esame pribrendę, to reikalauja teisingumas ar Europos Sąjunga“, – kalbėjo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovas.

Valdančiosios koalicijos taryba siūlo iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojant būstą būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

Premjeras Gintautas Paluckas ne kartą yra pakartojęs, kad planuojami NT mokesčio pakeitimai nepaliestų turinčiųjų iki 50 tūkst. eurų mokestinės vertės turto, o pirmam būstui mokestį siūloma skaičiuoti nuo 50 proc. jo vertės. 

Registrų centro 2025 metų sausio duomenimis, bent po vieną nuosavą būstą turėjo 824 tūkst. šalies gyventojų arba šeimų.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3 proc. jo vertės, jį nustato savivaldybės.