„Mes kviečiame didesnei diskusijai Kaune ir norime pasižiūrėti, kiek toli galime nueiti, realizuojant Vyriausybės pateiktą siūlymą“, – BNS paklausta, kaip vertina Vyriausybės siūlymui prieštaraujančią iniciatyvą sakė ministrė.

Ji teigė, kad ministerijos siūlymas dėl dviejų universitetų Kaune dar nėra pakankamai išdiskutuotas ir pabrėžė iniciatyvų, kylančių iš universiteto bendruomenių, svarbą.

Trečiadienį ministrė Kaune susitiko su visų šio miesto aukštųjų mokyklų atstovais ir su jais aptarė planuojamą reformą. Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovams reformą palaikant, kitų universitetų dėstytojai ir studentai kritikavo, kad jungiami pernelyg skirtingi universitetai, o reforma palankesnė tiksliųjų mokslų aukštosioms mokykloms.

Ministrė: mechaninis jungimas problemų nesprendžia

„Mechaniniai siūlymai jungtis kažką su kažkuo – jie tikrai nesprendžia mokslo ir studijų kokybės stiprinimo. Yra labai svarbu, vardan ko jungiasi universitetai. Tai tas siūlymas dviejų universitetų dar nėra plačiai išdiskutuotas, bet iniciatyva bendradarbiauti akademiniame pasaulyje visada yra sveikintina“, – BNS po renginio trečiadienį sakė ministrė.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis antrai pagal dydį Seime opozicinei konservatorių frakcijai antradienį pristatė VDU planus prie savęs jungtis kitus universitetus ir tapti nacionaliniu. V.Pranckietis pripažino, kad toks universitetų jungimasis prieštarautų Vyriausybės pateiktam planui, bet pabrėžė pačių universitetų siekį jungtis.

Daug metų Lietuvos aukštojo mokslo politika yra pagrįstai kritikuojama už tai, kad nėra jokios vizijos, jokios strategijos, jokios krypties.

Pagal V.Pranckiečio pristatytą siūlymą, prie Vytauto Didžiojo universiteto prisijungtų Lietuvos sporto universitetas (LSU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Pagal Vyriausybės siūlymą, į bendrą universitetą taip pat turėtų susijungti ir KTU.

Paklausta, ar nemano, jog tokios iniciatyvos gali sutrukdyti reformai, J.Petrauskienė atsakė, kad dėl reformos reikia tartis.

„Tai labai sudėtingas procesas. Yra išreikšta pozicija, ją pateikė Vyriausybė Seimo nutarimo pavidalu ir dabar ieškoma kelių, kaip realizuoti tą sprendimą“, – kalbėjo ji.

Renginyje ji taip pat pabrėžė, kad ministerija pasiūlė viziją, dėl kurios realizavimo svarbu tartis.

„Daug metų Lietuvos aukštojo mokslo politika yra pagrįstai kritikuojama už tai, kad nėra jokios vizijos, jokios strategijos, jokios krypties. Yra pasiūlyta kryptis. Kaip ją realizuoti, mes šiandien ir tariamės“, – sakė ji.

Pasak ministrės, pagrindinis matas, vertinant įvairius siūlymus dėl aukštojo mokslo, yra tai, kaip jie pagerins studijų kokybę.

„Yra nesvarbu, kas su kuom, yra svarbu, vardan ko“, – pabrėžė ji.

VDU atstovai: norima jungti skirtingas kultūras

Ministrė trečiadienį atvyko į susitikimą su Kauno aukštųjų mokyklų bendruomenėmis ir su jomis diskutavo apie siūlomą aukštojo mokslo pertvarką. Universitetų bendruomenių atstovai sutiko, kad būtina spręsti universitetų problemas: mažus dėstytojų atlyginimus, gerinti mokslo ir studijų kokybę, tačiau priekaištavo, kad reforma vykdoma su jais nesitariant.

Į susitikimą atvyko ir aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai, ministrę pasitikę su reformą kritikuojančiais plakatais. Jų atstovai ragino užtikrinti dėstytojams orų atlyginimą.

VDU profesorė Vilma Žydžiūnaitė pagyrė ministrę, kad „gąsdinančią leksiką“ pakeitė kalbos apie susitarimą ir kalbėjimąsi, tačiau teigė, kad reformoje nepakankamai atsižvelgiama į universitetų skirtumus.

„Mano didelį rūpestį kelia, kaip ta kokybė gali būti užtikrinta, kada kelias yra dirbtinai jungti visiškai skirtingas kultūras. Viena kultūra yra orientuota į profesinius įgūdžius. Tai yra elementari profesinio rengimo koncepcija. (...) VDU yra puoselėjama ta kultūra, kuria mes didžiuojamės – artes liberales (laisvųjų menų) kultūra. Taigi, kaip toje kokybėje gali būti dirbtinai „sukergtos“ skirtingos kultūros?“ – svarstė ji.

VDU lektorius Algis Davidavičius pabrėžė, kad susitikimas Kaune yra pirmas kartas, kai būsima reforma aptariama su universitetų bendruomenėmis. Taip pat jis teigė, kad iš reformos laimėtų du universitetai – KTU ir VU.

„Akivaizdu, kad KTU ir Vilniaus universitetas būtų rimti laimėtojai. Juolab kad ir reforma suformuluota taip ir pagrįsta tokiu būdu, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai Lietuvoje yra nerentabilūs“, – kalbėjo jis.

Šiam požiūriui nepritarė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, atkreipęs dėmesį, kad skirtingų universitetų profesoriai Kaune sėkmingai pereina iš vienos į kitą aukštąją mokyklą.

„Aš nesuprantu, kur tas nesusikalbėjimas. Kartais man atrodo, kad mes sėdime tose institucijose užsidarę, kažką saugome savo tokio mistinio, bet kai susitinkame ir pradedame kalbėtis, to susikalbėjimo yra žymiai daugiau ir mes esame daug arčiau vienas kito nei kartais mes bandome pristatyti“, – kalbėjo jis.

ASU prorektorius Arvydas Stasiulis pabrėžė, kad gerų rezultatų universitetai gali pasiekti ir bendradarbiaudami nesusijungę.

Pagal Vyriausybės siūlomą planą, Kaune veiktų plačios aprėpties universitetas, į kurį būtų sujungti Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto universitetai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas liktų kaip atskira aukštoji mokykla.