Tuo metu lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, siekiant išvengti kritikos dėl projekto „stūmimo buldozeriu“, planuojama pateikti prieš tai suorganizavus diskusijas su pastabas šiam projektui išsakiusia Prezidentūra, bei Bažnyčios hierarchais. Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo valdantieji šioje sesijoje apskritai ketina neinicijuoti, o smurto artimoje aplinkoje problemas žadama spręsti jau galiojančių įstatymų pakeitimais.

Seimo salėje pirmiausiai turėtų būti svarstomas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas

Laisvės frakcijos parlamentarės Morganos Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. T. V. Raskevičius dar negalėjo įvardinti, kada tiksliai bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo, tačiau sutiko, kad tai įvyks greičiau, nei Partnerystės ar Stambulo konvencijos atveju.

„Dėl konkrečių datų ir konkretaus tvarkaraščio koalicijoje dar pokalbio nebuvo, bet atsižvelgiant į tai, kad dekriminalizacijos projektas jau yra praėjęs komitetų stadiją ir turi sugrįžti į Seimo salę svarstymo stadijoje, manau, kad tikrai jis turėtų vykti pirmasis iš trijų įvardintų“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Taip pat politikas priminė, kad jau po šio projekto svarstymo komitetuose buvo registruotas papildomas siūlymas BK 199 straipsniui, reglamentuojant bausmes už narkotikų kontrabandą.

„Projektas sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat žinau, kad bus registruojamos pataisos dėl kontrabandos, kad suvienodinti ir sinchronizuoti teisinę bazę“, – teigė Laisvės frakcijos parlamentaras.

Pirmuosius rudens sesijos mėnesius ketina paskirti diskusijoms dėl partnerystės

Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas rugsėjo 10 d. prasidedančioje rudens sesijoje – Partnerystės įstatymas. Visgi šis projektas dar nėra įveikęs pateikimo stadijos, kadangi pavasario sesijoje plenarinio posėdžio metu vykusiame balsavime iniciatoriams pritrūko 3 balsų. T. V. Raskevičius šiuo klausimu žada neskubėti ir prieš teikiant įstatymą Seime, ketinama inicijuoti diskusiją tarp visų suinteresuotų pusių.

„Vienareikšmiškai inicijuosime. Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas. Taip pat yra pateikti tam tikri opozicinių frakcijų pasiūlymai, dėl jų taip pat bus derinamasi ir diskutuojama. Norėtumėme keletą pirmųjų rudens sesijos mėnesių panaudoti diskusijai, įtraukiant ir Prezidentūros ir Bažnyčios hierarchų atstovus. Manau, kad su pateikimu turėtumėme sugrįžti lapkričio - gruodžio mėnesį“, – kalbėjo „laisvietis“.

Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas.

Parlamentaras aiškina, kad sprendimas inicijuoti papildomas diskusijas prieš nešant projektą į parlamento salę buvo priimtas dėl to, kad įstatymą teikiant Seime pavasarį, buvo susilaukta kritikos dėl šio klausimo „stūmimo buldozeriu“.

„Teikiant pirmą kartą buvo pasigirdę tokie, mano manymu, nepamatuoti kaltinimai, kada sakoma, kad projektas stumiamas buldozeriu, per greitai, neišdiskutuota. Tai tiesiog sukursime papildomą erdvę diskusijai, kad visi, kurie nori, galėtų pasisakyti, bet mano giliu įsitikinimu apie įstatymų projektus politiškai yra diskutuojama po to, kai jie praeina pateikimo stadiją“, – aiškino ŽTK pirmininkas.

Partnerystės apibrėžimas bus keičiamas atsižvelgiant į G. Nausėdos kritiką

Liepos pradžioje su Prezidentūros atstovais susitikęs T. V. Raskevičius tvirtina ketinantis atsižvelgti ir į šalies vadovo pastabas dėl Partnerystės projekto. Tačiau prezidento kritiką dėl partnerystės ir santuokos apibrėžimų „suniveliavimo“ parlamentaras laiko nepagrįsta.

„Tokios kritikos iš tiesų nesuprantu, nes partnerystė ir santuoka yra du skirtingi teisiniai instrumentai, taikomi skirtingiems subjektų ratams. Pavyzdžiui: santuoka, yra išimtinai rezervuota tik vyro ir moters sąjungai, o partnerystė - lyčiai neutrali. Taip pat skiriasi kiti techniniai aspektai“, – tvirtino „laisvietis“

Visgi jis sako, kad į prezidento Gitano Nausėdos pastabas bus atsižvelgta.

„Prezidentas išsakė kritiką dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo, būtent esą kad jis per daug tiesiogiai nurodo į 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mes tą kritiką išgirdome ir partnerystės apibrėžimas bus keičiamas. Ta linkme, kad jis taps labai glaustas ir konkretus“, – tikino ŽTK pirmininkas, kartu patikslindamas, kad partnerystę šiame įstatyme ketinama apibrėžti, kaip dviejų žmonių bendrą gyvenimą nesusituokus.

Smurto artimoje aplinkoje problemą žada spręsti nekeliant Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo

Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu T. V. Raskevičius sako nenorintis kalbėti už kitus politikus, tačiau tikina, kad tokio pasiūlymo jo vadovaujamas komitetas ar Laisvės frakcija rudens sesijoje teikti neplanuoja.

„Tiek frakcijos, tiek komitetai teikia siūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Mano žiniomis nei Laisvės frakcija, nei Žmogaus teisių komitetas Stambulo konvencijos ratifikavimo rudens sesijoje neteiks“, – aiškino Laisvės frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad negali garantuoti, jog tokios diskusijos nebandys inicijuoti kiti parlamentarai.

„Aš negaliu kalbėti už kitas frakcijas, kitus komitetus. Galbūt jie turi kažkokių kitokių planų, bet iš mūsų bent jau kol kas tokio pasiūlymo nėra“, – sakė jis.

T. V. Raskevičius tuo pačiu prisiminė, kad jau pavasario sesijoje šį klausimą į darbotvarkę bandė įtraukti kai kurie Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritariantys politikai.

„Prisiminkime, kad pavasario sesijoje tvirtinant darbų programą Žemaitaitis teikė siūlymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai galbūt tokių bandymų bus ir dabar“, – svarstė politikas.

Nors Laisvės frakcija ir ŽTK nariai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo rudens sesijoje kelti neketina, tačiau smurto artimoje aplinkoje klausimas išliks Seimo darbotvarkėje, kadangi laukiama atitinkamų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Man atrodo, svarbiausia, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ateitų smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis yra įtvirtinamas taip vadinamas apribojimo orderis. Mes dažnai kalbame apie tai, kad Stambulo konvencija esą nereikalinga, galima daug klausimų spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis. Labai norėtųsi, kad mes iš tiesų pradėtumėme reaguoti į smurto artimoje aplinkoje epidemiją“, – kalbėjo parlamentaras.

Jo manymu, tai, kad smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje išlieka opi, įrodo ir praėjusios savaitės įvykiai.

„Praeitą savaitę Vilniuje buvo epizodas, kai buvo nušauta moteris mašinoje buitinio konflikto metu. Akivaizdu, kad tos priemonės, kurios egzistuoja šiandien, ypatingai prevencijos ir švietėjiškos veiklos kontekste yra nepakankamos“, – mano T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad pagal šalies Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Parlamentas gali nutarti sesiją pratęsti.