„Panašu, kad esame Europos griūties ar, bet kuriuo atveju, didelės krizės Europoje, kuri visą antrąją XX-ojo amžiaus pusę siekė vienybės, liudininkai“, – ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universitete vykusioje diskusijoje apie Baltijos regiono saugumo perspektyvas kalbėjo jis.

Garsaus intelektualo vertinimu, pavojų Europai kelia nacionalistinės jėgos, įsitvirtinančios vis daugiau Europos Sąjungos valstybių, veikiančios kartu su populistais.

„Rytų Europoje mums pavyko pasprukti iš didžiulio komunistų imperijos narvo. Tačiau esama žmonių ir socialinių jėgų, norinčių įkalinti mus mažesniuose, tačiau nebūtinai geresniuose nacionalinio egoizmo, saviizoliacijos narvuose“, – kalbėjo profesorius.

„Galbūt europiečiai vis dar gali atlikti svarbų ir teigiamą vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, jeigu mes sieksime tikslo tapti jungtinėmis Europos valstijomis su didesniu integracijos lygiu nei iki šiol“, – įsitikinęs T.Venclova, kuris taip pat pridūrė, kad kol kas sunku prognozuoti, kad tai galėtų įvykti.

Jis išreiškė susirūpinimą, kad ir Lietuvoje galima pastebėti, jog dešinieji politikai stengiasi pritraukti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenis ir pelnyti balsus pasitelkdami jų fobijas ir populizmą.

„Tai pavojinga, tai silpnina Lietuvą ir tai silpnina Europą“, – teigė T.Venclova.

Rusijos grėsmę regiono šalys mato skirtingai

Diskusijoje dalyvavę Baltijos jūros regiono valstybių diplomatai aptarė ir Rusijos keliamas grėsmes bei tai, ar reikalingas dialogas su ja.

„Matome, kad Rusija demonstruoja galimybes stiprinti savo įsitvirtinimą regione, kaip ir savo politinę įtaką. Ir tai artimiausioje ateityje nepasikeis – tai gana aišku. Mūsų regionas ir toliau patirs karinį ir militaristinį spaudimą“, – kalbėjo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis.

Jo vertinimu, nepaisant Baltijos šalių dedamų pastangų, norint užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir atgrasyti Rusiją, reikia ilgalaikio sąjungininkų karinio buvimo.

„Džiaugiamės, kad diskusijos apie narystę NATO tampa vis aktyvesnės Suomijoje ir Švedijoje“, – pridūrė ambasadorius.

Kalbant apie santykius su Rusija, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad bandymai išlaikyti dialogą su Rusija baigiasi nuolaidžiavimu.

„Leisti blogiui būti ir spausti jam ranką bei vadinti tai dialogu yra Europos naikinimas“, – kalbėjo diplomatas.

Su šiuo požiūriu nesutiko Suomijos ambasados misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren (Marija Agren), kuri atkreipė dėmesį, jog dialogas neturi reikšti pritarimo.

„Dialogas yra ne tas pats, kas gerų santykių palaikymas – dialogas yra atviri kanalai. Gali su kuo nors kalbėtis net tuo atveju, jeigu jūs nekalbate unisonu“, – kalbėjo diplomatė.

M.Ågren teigimu, dialogas su Rusija Suomijai, turinčiai bendrą sieną su šia valstybe ir šalyje gyvenančių rusų bendruomenę, yra būtinas.

„Praėjusį sausį mes susidūrėme su situacija, kai 1,7 tūkst. migrantų iš 37 pasaulių šalių keliavo į Suomiją per Rusiją. Be dialogo mums nebūtų pavykę susitvarkyti su situacija“, – pasakojo ji.

Būtinybę galvoti ne tik apie savo problemas, bet pažvelgti į bendrą kontekstą pabrėžė ir filosofas profesorius Leonidas Donskis.

„Sunku užjausti, kai nepajėgi pažvelgti į situaciją iš kito perspektyvos. Manau, kad Baltijos šalims gana sudėtinga pažvelgti į situaciją iš italų ar ispanų perspektyvos, kai kalbama apie tokius iššūkius kaip migracija. Nenorėčiau, kad būtume provincialūs XXI amžiuje. (...) Turime užaugti, subręsti ir įgyti kompetencijų apie pasaulį. Tačiau tuo pat metu mūsų kolegos iš Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos turėtų suprasti šalis, kurios turi saugumo problemų“, – kalbėjo L.Donskis.

„Kaip gali sakyti nesaugiems žmonėms, kad jie saugūs?“ – apie Baltijos šalių situaciją kalbėjo VDU profesorius.

2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir Rytų Ukrainoje besitęsiantis ginkluotas konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų sustiprino nerimą dėl Baltijos šalių saugumo.