LVAT teigimu, byla yra nutraukta, nes nėra priskiriama administracinių teismų kompetencijai.

„Šiuo atveju, kai Seimo etikos ir procedūrų komisija jos narių (Seimo narių) balsų dauguma priėmė sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui, ordinariniai teismai, šiuo atveju administraciniai, neturi jurisdikcijos tokio pobūdžio ginčui spręsti“, – rašoma teismo nutartyje.

Išplėstinė Vyriausiojo administracinio teismo kolegija pabrėžė, kad parlamentarai sprendimą nepradėti politiko elgesio tyrimo priima naudodamiesi laisvo mandato suteiktomis garantijomis, o šios jų išimtinės teisės skųsti įprastuose teismuose nėra galimybės.

„Teisėjų kolegija, neturėdama tikslo ir poreikio šios bylos kontekste plačiai aptarti oficialiąją konstitucinę doktriną, tik pažymi, kad Seimo nario politinės atsakomybės pagrindai ir jų taikymo praktikoje pavyzdžiai akivaizdžiai implikuoja į  Seimo nario veiklos teisėtumo prezumpciją, kuri gali būti paneigta tik taikant ekstraordinarias teisines priemones, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose“, – pažymima nutartyje.

Teisėjai taip pat konstatavo, kad šiuo metu įstatymuose yra numatyta galimybė politikui skųsti jam padarinius sukeliančius etikos sargų sprendimus, tačiau „nėra jokių teisinių pagrindų“ teigti, kad administraciniai teismai turėtų nagrinėti ir visus kitus komisijos sprendimus, tarp kurių – ir atsisakymą pradėti tyrimą.

„Nepaisant to, kad šios bylos ginčo dalykas nėra Komisijos sprendimas (...) teisėjų kolegija pasisako dėl teisinio reglamentavimo įstatymu įtvirtinant tokių Komisijos sprendimų apskundimo teismui teisę, atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimas ir galutinio sprendimo priėmimas jį išnagrinėjus iš esmės Komisijos posėdyje yra vieningu teisiniu pagrindu vykdomos, tačiau atskiros, savarankiškos procedūrinės stadijos“, – teigiama nutartyje.

Šia nutartimi buvo panaikintas 2019 metų gruodį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas, kuriuo Etikos komisija buvo įpareigota priimti ir išnagrinėti A. Tapino pareiškimą.

A. Tapinas į Seimo etikos sargus kreipėsi dėl to, kad 2018-ųjų gruodžio mėnesį S. Skvernelis per susitikimą su Liberalų frakcija paskelbė jo garbę ir orumą bei reputaciją žeminančias žinias.

Iš pradžių „Laisvės TV“ įkūrėjas reikalavo, kad premjeras paneigtų savo žodžius: „Dabar, kas vyks sekmadienį, nesuprantu kodėl mitingas kažkoks ar ten akcija, bet organizuoja ne profsąjungos, organizuoja ponas Tapinas, kuris dabar tampa politiku, nebe žurnalistu. Profesinės sąjungos yra įtrauktos į politiką. Tiesiog, jeigu tokio chaoso tikslas yra pakeisti šalyje teisėtai išrinktą valdžią, tai tą tikslą reikėtų ir įvardinti.“

Taip premjeras kalbėjo prieš profsąjungų paskelbtą protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

S. Skverneliui atsisakius atsiprašyti, A. Tapinas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų buvo rekomenduoti ministrui pirmininkui viešai atsiprašyti A. Tapino.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą, rekomenduodama žurnalistui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižto.

Ši LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.