Plačiau apie tai pasakojo advokatas Raimundas Jurka.
– Tokiu atveju, kai žmogus praneša apie galimai nusikalstamą veiką, kurią pastebėjo. Kaip greitai jis gali būti pakviestas į apklausą kaip liudytojas?
– Pradėkime nuo to, kad kiekvienas mūsų gali tapti liudininku, kuris kažką matė, girdėjo ar gali kažką paliudyti apie nusikaltimą, pažeidimą. Natūralu, kad dėl nusikaltimo prasideda tyrimas, t. y. policija ieško šaltinių, kurie galėtų paliudyti ar patvirtinti, kas matė, kaip tai įvyko ir panašiai. Iš įvairių aplinkybių galima surasti liudytojus bei sužinoti apie juos. Kuomet pareigūnams tampa žinoma, kad konkretus žmogus gali žinoti kažkokių reikšmingų aplinkybių, žinoma, jis kviečiamas apklausai. Kokiu būdu kviečiamas? Gali būti siunčiamas oficialus iššaukimas arba skambinama telefonu ir kviečiama į apklausą. Šiuo metu pareigūnai lanksčiai dirba, tad jei asmuo negali atvykti į apklausą, duoti parodymų, be abejo, derinamas laikas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima atsisakyti duoti parodymus arba išvengti to?
– Jeigu jau esi kviečiamas, privalai atvykti.
– Kas bus, jei žmogus neatvyks?
– Žmogus turi pareigą atvykti. Įprasta manyti, ir, be abejo, įstatymas tą reguliuoja, kad asmuo, kuris kviečiamas kaip liudytojas, privalo duoti parodymus. Žinoma, yra išimtys įstatyme, kuomet asmuo tokios pareigos neturi, t. y. kaip liudytojas. Kartais pareigūnai net negali klausinėti asmens kaip liudytojo apie tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, apie jo paties galimai padarytą pažeidimą. Pareigūnas žino, kad galimai žmogus prisidėjęs prie to, tad tokių klausimų užduoti jau nebegali.
– Ar gali, pavyzdžiui, žmona liudyti prieš vyrą?
– Gali, bet turi teisę to nedaryti.
– Ar labai artimi giminystės ryšiai, šeiminė padėtis gali leisti atsisakyti liudyti?
– Tokia teisė yra išaiškinama, t. y. arba neduoti parodymų prieš artimą žmogų, arba net neatsakyti į kai kuriuos klausimus.
– Ar reikia apklausai kažkaip ruoštis? Kas gali palydėti į ją?
– Manau, kad pareigūnai, kurie kviečia į apklausą, žinoma, visada gali pasakyti, kad turite teisę turėti atstovą kaip liudytojas. Galite paprašyti advokato pagalbos arba advokato padėjėjo pagalbos atvykti su atstovu į apklausą.
Kartais reikia užmegzti ryšį su vaiku, kuris gali papasakoti kažką labai reikšmingo.
– Ar pareigūnai gali tik pasiūlyti, bet neprivalo informuoti apie tokią galimybę?
– Tikrai neprivalo. Tačiau jei asmuo nežino, kaip elgtis pirmą kartą, be abejo, jis gali atvykti su atstovu, kuris jam tikrai padės. Liudytojas turi duoti parodymus apie tai, ką jis žino, tad nei advokatas, nei atstovas negali kištis į apklausos turinį.
– Tuomet, ar gali padėti pasiruošti apklausai?
– Gali paaiškinti, kokias teises turi asmuo bei ko pareigūnas negali daryti apklausos metu. Tarkime, užduoti tam tikrų klausimų. Tai gali būti net draudžiama įstatymo.
– Advokatas, apklausoje būdamas šalia, gali sakyti, jog šio klausimo negalima užduoti tyrėjui?
– Manau, kad taip. Advokatas ar atstovas turi paaiškinti, kad vyksta pažeidžianti įstatymą apklausa.
– Ko pareigūnai apklausos metu negali prašyti iš liudytojo?
– Jei atsiranda objektyvus poreikis prašyti, pavyzdžiui, dėl pirštų antspaudų paėmimo, pareigūnas gali pasiūlyti. Asmuo, be abejo, turi teisę atsisakyti. Tačiau yra kita medalio pusė, t. y. jei pareigūnams tikrai reikia asmens antspaudų, priimami sprendimai, kurie vykdomi priverstinai. Nesu matęs tokių atvejų dar, nes žmonės paprastai sutinka.
– Jei įvykio liudytoju tapo nepilnametis asmuo, su kuo jis turi vykti į apklausą? Kaip tuomet viskas vyksta?
– Nepilnametis asmuo yra pažeidžiamas. Iki aštuoniolikos metų asmuo turi atvykti su atstovu, t. y. vienu iš tėvų, pavyzdžiui, kaip įstatyminį atstovą. Jeigu tokios galimybės nėra, vaiko teisių atstovas dalyvauja. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad nebus pažeistos jo teisės. Be abejo, priklausomai nuo amžiaus, tokio nepilnamečio apklausa gali vykti ir dalyvaujant psichologui. Kartais reikia užmegzti ryšį su vaiku, kuris gali papasakoti kažką labai reikšmingo.
Naujausi komentarai