„Aš čia jau svajoju, bet gal Vilniaus oro uostas taptų Čiurlionio oro uostu, kaip lenkai turi Šopeno, o italai – Leonardo da Vinčio“, – BNS sakė premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dėl galimų idėjų ir jų įgyvendinimo dar turi apsispręsti vyriausybinė komisija. Ji į pirmąjį posėdį planuoja rinktis gruodį.

„Komisija šiuo metu sudarinėjama“, – sakė patarėja.

Numatyta, kad M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisiją sudarys įvairių sričių ekspertai, o jai vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Idėja Vilniaus oro uostą pavadinti M. K. Čiurlionio vardu buvo kilusi prieš kelerius metus, tačiau tuomet sprendimas nepriimtas.

G. Žaidytės teigimu, renginių programą planuojama parengti iki pavasario. Ji turėtų apimti koncertus, parodas, įvairių leidinių leidybą.

„Mes turime planą, kad vėliausiai iki kovo mėnesio turėtume programą“, – sakė ministrės pirmininkės patarėja.

Ji vylėsi, kad komisijai pavyks sutarti dėl ilgalaikių projektų, kurie bus įgyvendinti ne tik 2025 metais, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir vėlesniais metais.

Pasak G. Žaidytės, jau dabar svarstomos galimybės surengti menininko darbų parodas užsienyje.

„Su Japonija kalbamės, kad M. K. Čiurlionio kūryba išvažiuotų 2026 metais į Japoniją“, – kaip vieną iš pavyzdžių nurodė patarėja.

Ji taip pat vylėsi, kad pavyks suorganizuoti, jog visi Lietuvos vaikai „apsilankytų kokioje nors vietoje, susijusioje su M. K. Čiurlionio kūryba“: Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Senojoje Varėnoje.

„Man tas labai patinka su M. K. Čiurlioniu, nes jis kūrė ne tik Vilniuje“, – teigė G. Žaidytė.

Norėtųsi, kad Čiurlionį švęstų visi.

„Norėtųsi, kad Čiurlionį švęstų visi“, – pridūrė ji.

Parengiamiesiems M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo darbams kitų metų biudžete planuojama skirti 300 tūkst. eurų. Seimo Kultūros komitetas šią sumą siūlo padidinti iki 466 tūkst. eurų.

Jau suplanuotas lėšas numatoma skirti Lietuvos kultūros tarybai, paskelbusiai M. K. Čiurlionio 150-ioms gimimo metinėms atminti skirtą iniciatyvų konkursą.

„Ekspertams vertinti šiuo metu perduota 61 paraiška“, – BNS sakė Kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Finansavimas bus skirtas renginiams, kurie aktualizuos M. K. Čiurlionio kūrybą bei paminės kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo gimimo metines.

Pinigus atrinktiems konkursams planuojama paskirstyti per 2024 ir 2025 metus.

Kaip teigė G. Žaidytė, vyriausybinės komisijos suplanuoti renginiai ir projektai nesidubliuos su Kultūros tarybos patvirtintaisiais, o vienas kitą papildys.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.