„Yra svarbu, kad už skaidrios aplinkos kūrimą būtų atsakinga ne viena institucija, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet būtų atsakinga kiekviena valstybės funkcijas vykdanti institucija, organizacija, jos vadovai, kad jie asmeniškai įsitrauktų į antikorupcinės aplinkos kūrimą“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovo patarėjas Darius Kuliešius.

„Bus numatytas ir veiklos matavimas, ir veiklos stebėsena, tokiu būdu užtikrinamas įsitraukimas, ko iki šiol trūko, į skaidrios apsaugos nuo korupcijos formavimą“, – teigė jis.

Patarėjas tvirtina, kad įstatymo pataisos numato, jog institucijos vadovas identifikuotų korupcijos rizikas, jas valdytų sudarydamas planus.

„Institucijos veikla turės tikslus, rezultatai bus viešinami ir bus vertinami atsakingos institucijos, šiuo atveju STT“, – kalbėjo patarėjas.

Anot D. Kuliešiaus, nuo to, kaip vadovams seksis tvarkytis kuriant antikorupcinę aplinką, priklausys institucijų finansavimas.

„Daromi ir kiti teisėkūros pakeitimai. Būtent svarbus žingsnis į priekį viso strateginio valdymo pertvarkymo ir numatymo, kad už pasiektus tikslus yra atitinkamai ir skiriamas finansavimas, tai Prezidentūra sveikina Vyriausybės daromus žingsnius šia linkme“, – sakė jis.

Pasak patarėjo, kuriant skaidrią apsaugos nuo korupcijos sistemą, svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

„Pasitikėjimą atkursime tada, kai susitvarkysime su neefektyviu ir neskaidriu valstybės biudžeto ir turto valdymu, kai tinkamai ir efektyviai kovosim esu šešėline ekonomika, kai teisinės atsakomybės sistema bus greita, efektyvi ir rezultatyvi“, – tvirtino D. Kuliešius.

Jis taip pat teigė, kad svarbu, jog teikiamos įstatymo pataisos būtų realiai įgyvendinamos, tuo žada užsiimti Prezidentūra.

„Yra ypač svarbus jo įgyvendinimas (...) Tikimės, kad Prezidentūra taps centru, kuris skatins pačios praktikos viešinimą ir formavimą“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

„Atsakingas ministras“

Prie įstatymo pataisų prisidėjusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus sako, kad, visų pirma, už korupcijai atsparią aplinką sektoriuose bus atsakingi ministrai.

„Pagrindinė idėja, kad būtų kuriama korupcijai atspari aplinka (...) Visų pirma, už tai atsakingas yra ministras (...) Ministras būtų viso sektoriaus šeimininkas, tai jis turėtų organizuoti, kad būtų sukurta korupcijai atspari aplinka“, – sakė Ž. Bartkus.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad įstatymas padės esamu laiku matyti institucijų veiksmus kovojant su korupcija.

„Manau, kad šiuo metu Lietuvoje, kai kalbame apie antikorupciją ir skaidrumą, kartais trūksta paskatų keistis, jos negali būti, mano akimis, tik baudžiamojo pobūdžio. Problema tame, kad mes dažnai nežinom, kaip labai svarbioms institucijoms sekasi tvarkytis, pavyksta su tais pačiais viešaisiais pirkimais, suvaldyti galimus interesų konfliktus arba elgtis tiesiog tinkamai, deramai, pagal įstatymą“, – sakė S. Muravjovas.

„Būtent dėl to viliuosi, kad šis Korupcijos prevencijos įstatymas taps priemone, kurie leis mums kalbėti apie skaidrumą esamu laiku – žymiai greičiau sužinosime su jumis apie tai, kas vyksta kokioje nors įstaigoje blogai, nei po kelerių metų“, – tvirtino jis.

Prezidentūra naują Korupcijos prevencijos įstatymo projektą pateikti svarstyti ketina artimiausiu metu – šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva su 59 balais iš 100 yra 38 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 18 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 88 balais.