Tačiau taip pat sako, jog tragedijos dėl laikinų pasikeitimų neatsitiks.

Antradienį kalbėdamas Lietuvos radijui ministras tvirtino, jog kompromisiniu sprendimu sušvelninus egzamino sąlygas pasiektas svarbiausias tikslas - kad šis egzaminas tautinių mažumų atstovų iš viso bus laikomas.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Anksčiau valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas iš trijų, mokykliniame – iš keturių autorių.

Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažėja nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Be to, lieka jau anksčiau įteisintos nuolaidos vertinant nelietuviškų mokyklų abiturientų darbus. Pavyzdžiui, jie gali padaryti daugiau klaidų.

„Aš galvoju, kad Vyriausybė turi ieškoti kompromisų, tarp to, ką mes norim padaryti, ir ką nori padaryti kiti. Aš manau, kad tai yra pasirinktas kompromisas, aišku, jis pagerins ir lietuvių mokykloms sąlygas, tačiau ar nenukentės kokybė, mūsų didžiausias rūpestis. Bet dėl vienerių metų egzamino, juo labiau naujo egzamino, sušvelninimo neatsitiks jokia tragedija Lietuvoje“, - sakė ministras.

Taip pat jis tvirtino, jog valdančiųjų koalicija sutarė dėl vienų metų egzamino sąlygų pakeitimo. „Buvo vakar šneka tokia, kad mes garantuojame dėl vienų metų, o toliau žiūrime, kaip viskas atrodo, jei atrodo, kad tautinių mažumų mokyklos gali rimčiau laikyti tą egzaminą, mes tikrai specialiai nelaikysim sušvelnintų sąlygų ateityje“, - tvirtino D.Pavalkis.

„Klausimas buvo keliamas taip, ar atsisako tautinių mažumų mokyklos valstybinio lietuvių kalbos egzamino, ar mes vis tiktai įstatyme nustatytą egzaminą spaudžiame, kad jis  būtų laikomas. Darom tam tikras nuolaidas, kad nebūtų didelio pasipriešinimo, aš manau, kad pagrindinis tikslas, kad visi laikytų lietuvių kalbos egzaminą, tokiu kompromisiniu sprendimu pasiektas“, - situaciją vertino švietimo ministras.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad centro-kairės valdančiosios koalicijos ketinimai mažinti rašinio apimtį tautinių mažumų moksleiviams reiškia vienodo lietuvių kalbos egzamino atsisakymą.

„Laikau, kad tai yra neatsakingos ir neprofesionalios politikos žingsniai, kurie, mano supratimu, nėra pagrįsti jokiais apčiuopiamais tyrimais ir ekspertiniais įvertinimais. Iš esmės susiaurinant rašinio apimtį tautinių mažumų moksleiviams yra pripažįstama, kad atsisakoma vienodo egzamino nuo šių metų brandos egzaminų sesijoje“, - BNS antradienį sakė G.Steponavičius.

Keturių valdančiųjų partijų lyderiai pirmadienį sutarė sudaryti lengvesnes sąlygas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Pastariesiems ketinama sumažinti privalomą žodžių skaičių rašinyje ir leisti per egzaminą padaryti daugiau klaidų.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.