Anot jos, teismai jau yra žengę ne vieną žingsnį, siekdami būti labiau atviri visuomenei, tad, pasak E. Tamošiūnienės, ir pati visuomenė turėtų rodyti interesą domėtis teismų darbu.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė interviu Eltai atviravo, kad iki šiol dalį teismų spaudžia skolos Lietuvos paštui už procesinių dokumentų siuntimą.

„Dalis teismų iki šiol turi skolų paštui. Kol kas teismas nėra paduotas į teismą dėl skolos, bet kas galėtų paneigti, kad taip neįvyks?“, – kėlė klausimus teisėja.

E. Tamošiūnienė taip pat teigė, kad šiuo metu tebėra išlikęs poreikis dalį Vilniuje esančių teismų perkelti į kitas patalpas, nes dabartiniai pastatai yra pasenę, energetine prasme neefektyvūs. Tiesa, anot jos, kol kas nėra aišku, kada ir kur galėtų išdygti „teismų miestelis“.

– Kaip teisėjų bendruomenė pasitiks nuo sausio 1 d. įsigaliosiančią apylinkių teismų reformą? Ar yra kokių baimių dėl jos?

– Pasiruošusi. Manau, kad didžioji dalis teisėjų bendruomenės – bent ta dalis, kuri supranta, kad tikrai reikėjo kažko imtis – laukia pertvarkos. Gal yra tam tikro nerimo dėl to, kokius organizacinius sprendimus reikės priiminėti. Yra dalis žmonių, kurie abejoja pertvarka, bet aš manau, kad tos abejonės bus išsklaidytos, kai reforma įsigalios, kai išspręsime organizacinius klausimus. Dabar suprantu, kad yra šiek tiek nežinios, o kai jos yra, tada atsiranda įvairios interpretacijos.

– O kokių nepagrįstų baimių kyla?

– Tarkime, kad žmonės bus atleidžiami iš darbo. Žmonių neatleis. Yra penki teismo rūmai, kurie bus uždaromi, tai natūralu, kad neliks tam tikrų darbuotojų, kurie yra susiję tik su pastato aptarnavimu, pavyzdžiui, ūkvedžiai, valytojai. Mes, galvodami apie teismų reformos įgyvendinimą, tikrinome minėtų darbuotojų darbo stažą, jų amžių, tai žinome, kad yra tokių, kurie nebedirbs, nes, tarkime, pasieks pensinį amžių. Kitai daliai darbuotojų pasiūlyta pereiti dirbti į kitus teismo rūmus.

– Teisėjų skaičius po reformos nesikeis?

– Taip, nesikeis. Tiesa, yra pasiūlyta panaikinti 11 teisėjų etatų, bet tie etatai yra neužimti. Tai reiškia, kad nė vieno žmogaus tai nepalies. Yra planų ateityje dar šiek tiek sumažinti teisėjų skaičių, bet stengiamasi, kad nebūtų paliestas nė vienas šiuo metu dirbantis žmogus.

– 11 etatų sumažinimas reiškia, kad tiesiog nepavyko surasti žmonių į tas pozicijas, taip?

– Iš dalies galbūt taip. Manau, kad būtų galima rasti žmonių tų pozicijų užpildymui, ypač turint omeny, kad šiemet buvo padidintos teisėjų algos. Bet teismų sistema reikalinga tam, kad nagrinėtų bylas. Tai reiškia, kad yra tam tikras teisėjų skaičius, kuris potencialiai yra pajėgus išnagrinėti tam tikrą kiekį bylų. Jei stebime tendenciją, kad bylų kiekis mažėja, tai atitinkamai turime į tai ir reaguoti.

– Ar tai reiškia, kad ir darbo krūviai teisėjams sumažėjo?

– Esminė teismų sistemos problema – netolygus darbo krūvio pasiskirstymas. Šią problemą labiausiai matome apylinkių, apygardų teismų lygmenyje. Tarkime, lyginant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo ir Skuodo rūmų teisėjo darbo krūvius, matome labai ryškią disproporciją. Bet jau anksčiau Teisėjų taryba inicijavo vieną iš greitai realizuojamų sprendimų – tai teismo įsakymų paskirstymas per visą Lietuvą. Turime tokį sumanymą, kad visos bylos, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kai asmenims nereikia fiziškai ateiti į teismą, galėtų patekti pas bet kurį Lietuvos teisėją. Pavyzdžiui, Vilniuje pateikiau prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, o kitą dieną teismo įsakymą man išdavė Plungės apylinkės teismo rūmai. Tokiu būdu mes bandome tą krūvį išlyginti.

Iš kitos pusės, kai kalbame apie bylų paskirstymą, tai nėra svarbu tik teisėjams. Visi, kas kreipiasi į teismą, atsakymus nori gauti kuo greičiau. Tai, jeigu kažkokio konkretaus teismo teisėjai tam tikru momentu būtų labiau užimti, jie neturėtų galimybės greičiau priimti procesinio sprendimo. Tai tas bylų perskirstymas yra naudingas ir žmonės, nes teisėjai, kurie turės adekvatų darbo krūvį, galės greičiau išspręsti klausimą ir žmogus greičiau sulauks sprendimo.

– Nuo kada ši tvarka įsigalios?

– Pakeitimai, kurie leidžia perskirstyti bylas visuose to paties lygio teismuose, įsigalioja kitų metų liepos 1 dieną. Taip pat įžengiame ir į apeliacinę instanciją – siekiame, kad ir apygardų teismai, kaip apeliacinės instancijos teismai, turėtų labai panašų darbo su bylomis krūvį.

LAT galėtų pretenduoti į blogiausio pastato nominaciją Lietuvos teismų sistemoje.

– Šių metų liepą buvo padidintos teisėjų algos. Ar buvo prokurorų, kurie dėl to prašėsi į teisėjų gretas? Ne paslaptis, kad prokurorai buvo labai nusivylę, jog jų algas nutarta didinti vėliau negu teisėjų.

– Prokurorui reikia išlaikyti pretendento į teisėjus egzaminą. Negaliu pasakyti, ar prokurorai yra pateikę prašymus laikyti egzaminą, bet galiu operuoti duomenimis, kurie patvirtina, kad tų pretendentų, kurie yra išlaikę egzaminą ir kurie yra įrašyti į bendrą eilę apylinkių ar apygardų teismų teisėjo pozicijai gauti, gretose prokurorų nepastebėjau. Vienas prokuroras, atrodo, pretendavo į Apeliacinį teismą, bet jis turi mokslinį laipsnį, kas jam leidžia pretenduoti į aukštesnės instancijos teismus.

– Kokia šiuo metu yra teismų situacija, kalbant apie skolas paštui dėl procesinių dokumentų siuntimo? Ar dar yra teismų, kurie tokių skolų turi?

– Taip, tokių teismų dar yra. Lapkritį, kai Seime buvo svarstomas biudžeto projektas, Teisės ir teisėtvarkos komitete šis klausimas buvo keliamas. Teismų sistema deklaravo poreikį papildomoms lėšoms pašto išlaidoms. Tuo metu tos papildomos lėšos biudžete nebuvo skirtos.

Lietuvos paštas neseniai mums vėl pakėlė paslaugų įkainius. Rodos, dabar pašto siunta kainuoja 7 eurus 85 centus. Teismų sistemai tai yra drastiškas pakėlimas. Valstybė vis tiek turi finansuoti procesinių dokumentų asmenims įteikimą. Mes, teismai, turime pareigą, kad visi dalyvaujantys sužinotų apie vykstantį teisminį procesą. Pagrindinės išlaidos pašto siuntoms susidaro baudžiamosios bylose, o jose nėra kito būdo kaip tik įteikti dokumentus popierine forma. Nepaisant to, mes ieškome sprendimų, su Teisingumo ministerija galvojame apie alternatyvas. Teisėjų taryba išplatino rekomendacijas teismams, raginant užtikrinti procesinių dokumentų asmenims įteikimą, bet kartu ieškoti alternatyvų. Visuomenė yra technologiškai išprususi ir, jei yra galimybė, apie sprendimus asmenis galima informuoti per advokatus, o dokumentus siųsti tik tada, kai nėra kitų informavimo būdų.

– Nėra prieita tokios situacijos, kai į teismus dėl skolų jau beldžiasi skolų išieškotojai?

– Ne, paštas teismams geranoriškai atideda skolos mokėjimą. Bet reikėtų pažiūrėti, kokia yra užsienio šalių patirtis. Tarkime, Estijoje teismams išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą atlyginamos pagal faktą – kiek patirta išlaidų, tiek ir finansuojama. (...)

Dalis teismų iki šiol turi skolų paštui. Kol kas teismas nėra paduotas į teismą dėl skolos, bet kas galėtų paneigti, kad taip neįvyks?

– Anksčiau Teisėjų taryboje buvo kilusi mintis dėl dalies teismų perkėlimo į vadinamąjį teismų miestelį, kuris galėtų įsikurti Vilniuje, Alberto Goštauto gatvėje. Ar apie tai dar yra kalbama?

– Ne, šiuo metu apie tokią mintį tikrai nėra diskutuojama, nes teismams yra skirtas sklypas prie Generalinės prokuratūros. Daugiau politikų kalbose buvo pasigirdę, kad galbūt rastų patalpų vadinamajame ministerijų miestelyje, bet, mano manymu, būtų sudėtinga teismą įkurdinti tuose pačiuose pastatuose kaip ir ministerijos, kitos institucijos, nes mes esame tam tikra prasme specifinės paskirties. Tai reiškia, kad turi būti patalpos konvojavimui, turi būti iš įkalinimo įstaigų atvežamiems asmenims skirtos patalpos, įvairūs saugumo reikalavimai. Taigi, ta vieta vargu, ar tiktų teismams ne tik dėl pačių teismų, o ir dėl to, kad, jei teismas būtų tam tikrame pastate, tai kitoms institucijoms ten dirbti būtų sudėtinga. Aišku, galima galvoti, kaip techniškai šiuos iššūkius išspręstume, bet konkretaus pasiūlymo tikrai nesvarstome.

– Bet iš esmės, Jūsų manymu, reikia Vilniuje tokios vietos, kur būtų sutelkti keli pagrindiniai teismai, tarp kurių – ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)?

– Manau, kad šiuo metu LAT galėtų pretenduoti į blogiausio pastato nominaciją Lietuvos teismų sistemoje. Šią problemą tikrai reikėtų spręsti. Teisėjų taryba yra priėmusi nutarimą, kuriuo įsipareigojome Turto bankui perduoti LAT pastatą, jeigu bus išspręstas klausimas dėl teismo pastato rekonstrukcijos.

Jeigu žiūrėtume į kitus teismus, į Vilniaus miestą, tai labiausiai patalpų reikėtų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmams, nes jie yra įsikūrę nuomojamose patalpose ir tos patalpos nuomojamos ne iš Turto banko. Taip, patalpos darbui yra pritaikytos, bet tai yra ne teismui priklausantis pastatas.

– Rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gruodį atlikta apklausa rodo, kad nepaisant Apeliacinio teismo sprendimo vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, visuomenės pasitikėjimas teismais smuko. Ar turite versiją galvoje, kodėl pasitikėjimas teismais ir toliau mažėja?

– Manau, kad visuomenės pasitikėjimas teismais iki 2019 metų įvykių buvo geresnis. Reikia pripažinti, kad tie 2019 metų įvykiai (teisėsauga paskelbė apie tyrimą dėl galimos teisėjų ir advokatų korupcijos – ELTA) labai stipriai pakenkė teismų sistemos įvaizdžiui. Iki tos istorijos pasitikėjimo teismais reitingas buvo pradėjęs gerėti. Paskui reitingas buvo stabilus, dabar smuktelėjo, bet tas smuktelėjimas nėra kažkoks reikšmingas.

Manau, kad yra labai daug kriterijų, kuriuos reikia vertinti, jeigu pradėtume analizuoti, kodėl visuomenė pasitiki ar nepasitiki teismais. Iš dalies teismai yra tokioje zonoje, apie kurią žmonės mažai žino. Tada labai didelę įtaką daro išoriniai impulsai, kurie pačiai teismų sistemai nėra svarbūs. Tarkime, paminėjote vieną bylą, tai aš nemanau, kad pasitikėjimas ar nepasitikėjimas teismais turėtų būti vertinamas pagal vieną bylą. Jeigu visa tai vertintume per vieną bylą, tai būtų formuojamas dar keistesnis lūkestis, nes tos bylos nagrinėjimas dabar persikėlė į LAT.

Pirmiausia, reikia pasakyti, kad teismų sistema tikrai nėra vien baudžiamosios bylos. Taip, reikia pripažinti, kad dažniausiai, paklausus bet kurio žmogaus, jis įvardintų kelias baudžiamąsias bylas, kurios yra transliuojamos televizijoje. Bet šiaip per metus teismai išnagrinėja apie 200 tūkstančių bylų, o yra paminimos – teigiamai arba neigiamai – tik vienetai.

Mes patys analizuojame pasitikėjimo teismais pokyčių priežastis, tam tikra prasme mokomės iš tų nesėkmių, kurias patiriame. Bandome visuomenei įvairiais būdais plačiau pristatyti teismų veiklos specifiką, bandome galvoti apie tai, kiek teisėjas turėtų būti aktyvus, komentuojant savo sprendimus. Dažniausiai, kai teisėjas pakomentuoja savo sprendimus, dalis žmonių supranta, apie ką eina kalba.

– Viešojoje erdvėje ne kartą yra nuskambėjus mintis, kad teismai yra labai uždari. Gal iš tikrųjų vieši teisėjų komentarai apie byloje priimtus sprendimus padėtų labiau atverti teismus visuomenei, padidintų pasitikėjimą teismais?

– Teisėjai vis dažniau išeina viešai pakomentuoti savo sprendimus, bet manau, kad tas informacijos srautas turėtų būti nevienpusis. Turėtų būti ir iš visuomenės pusės noras žinoti ir suprasti teismus, o ne siekis iš anksto pastatyti barjerą ir atmetinėti viską, ką teisėjai pasako. Jei yra atmetimo reakcija, tai dažniausiai tai susiję su tuo, kad žmonės teismų sprendimuose bando ieškoti kažkokių šešėlių, galvoja, kad teisėjas buvo paveiktas vienaip ar kitaip.

Sutinku, kad teismuose yra specifinė terminologija, procesai, procedūrinės taisyklės, kurios yra ir sunkios, ir sudėtingos. Bet reikėtų pagalvoti apie tų taisyklių esmę – jos nėra betikslės, jos skirtos tam, kad būtų užtikrintos procesinės garantijos. Ceremonialas teismo posėdžių salėje reiškia tai, kad mes vertiname proceso šalis kaip lygiateises. Iš kitos pusės, jei teismo posėdžių salėje visi galėtų daryti, kas ką nori, ką iš dalies parodė tam tikros skambesnės bylos, tai yra būtina užtikrinti tą tvarką...

– Galbūt kalbate apie 2021 m. riaušių prie Seimo bylos procesą?

– Taip. Ir šioje byloje teismas turi užtikrinti, kad bylos dalyviai jaustųsi saugiai. Prisiminkime, kad byloje yra ne vien kaltinamieji, jų advokatai, bet yra ir nukentėjusieji. Taigi, turėtų būti ir tas visuomenės noras suprasti teismų darbą. Tada, iš kitos pusės, turi būti ir teisėjo noras paaiškinti savo sprendimą, paaiškinti jį paprastai. Dedame pastangas, kad tas informacijos apie bylą pristatymas vyktų ne tik tada, kai kažkas apie tai susidomi. Bandome informaciją apie bylas skleisti savo iniciatyva.

Galėčiau čia pagirti Nacionalinės teismų administracijos žmones, kurių darbo dėka esame pripažinti pažangiais tarptautiniame kontekste dėl komunikavimo su visuomene. Yra sukurta virtuali teismo posėdžių salė, kuri labai gerai įvertinta tarptautiniu mastu. Tai yra virtualus paaiškinimas, kur, dalyvaujant teismo procese, teismo salėje reikėtų stovėti, ką galima pasakyti, kokių klausimų galima tikėtis ir pan.