Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui neprieštarauja įstatymų nuostatos, kuriomis nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinis dydis bei jo santykis su kitais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas.

Taip pat prašoma ištirti, ar minėtam Konstitucijos straipsniui neprieštarauja tai, jog teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama taikant koeficiento dėmenį, neapibrėžtą jokiais objektyviais ir statistiniais rodikliais.

„Teismas pažymėjo, kad Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (...) numatytas netinkamas teisėjų atlyginimo skaičiavimo teisinis reguliavimas sudaro valdžios institucijoms (Seimui, Vyriausybei) sąlygas nevaržomai, savo nuožiūra, valiniais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo nustatyti ir tvirtinti teisėjų atlyginimo skaičiavimo pagrindinių svertų dydžius – bazinio atlyginimo dydį ir koeficientą“, – BNS pranešė Regionų apygardos teismas.

Jo vertinimu, tai pažeidžia teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, o šis „turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos“, o tai apima ir materialinį nepriklausomumą.

Ši teismo nutartis neskundžiama.

Sprendimas priimtas 25 teisėjų inicijuotoje byloje, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.

Pasak teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.

Jų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis padidintas, tuo pat metu  pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui. Teisėjų skaičiavimais, realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 euro.

Pasak jų, nuo šių metų pradžios numatytas 181 eurą siekiantis bazinis dydis, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 140,4 euro, taigi tebėra mažesnis, negu buvo 2008 metais, kai siekė 141,9 euro.

Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2362 eurus.

Be kita ko, pareiškėjų nuomone, teisėjų atlyginimų dinamika parodė, jog konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.

Dėl to teisėjai prašė Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į KT, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Teisėjų atlyginimo problemą yra kėlusi ir Teisėjų asociacijos valdyba – pasak jos, per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.

Spalio pradžioje Teisėjų tarybos atstovai parlamento vadovei pristatė siūlymą pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą dėl teisingumo sistemos finansavimo. Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė tokią galimybę vertinanti santūriai.

Dar vienas teisėjas dėl per mažo atlyginimo yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Jo bylą teismas nagrinėjo penktadienį.

Teisėjų atlyginimo pakėlimas numatytas Valstybės tarnybos reformos pakete.