Teisingumo ministerija, siekdama spręsti Lietuvos nesubalansuotos bausmių skyrimo sistemos problemą, įvertinusi atliktus mokslinius tyrimus ir teisėjų pasiūlymus, parengė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma keisti kai kurias bausmių skyrimo taisykles, rašoma pranešime spaudai.

„Teisėjai ir teisės ekspertai iš geriausių Lietuvos mokslų įstaigų nuosekliai kelia nesubalansuotos bausmių skyrimo sistemos problemą. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad 50 proc. visų nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Nors ne visi jie yra pavojingi visuomenei, tačiau jų išlaikymas brangiai kainuoja Lietuvos mokesčių mokėtojams. Tarptautinių organizacijų duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkstančių gyventojų Lietuva Europoje nusileidžia tik Rusijai ir Baltarusijai, todėl būtina subalansuoti laisvės atėmimo bausmių skyrimo politiką“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Šiemet laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo daugiau kaip 9200 asmenys, o 100 tūkstančių gyventojų teko apie 300 įkalintų asmenų. Nuo 2008 m. kai laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 7787 asmenys, vidutinis įkalintųjų skaičius nuosekliai augo (krizės metais buvo perkopęs 10 tūkst.), o šiuo metu yra išaugęs apie 1500 įkalintų asmenų.

Vieno nuteistojo asmens išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 50 litų per dieną. Per metus valstybė kalinių išlaikymui išleidžia per 160 mln. litų.

Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo asmenys, esantys laisvės atėmimo vietų įstaigose, kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2010 m. su prašymu įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas, į Teisingumo ministeriją kreipėsi 1 asmuo, kuriam buvo išmokėta 1000 Lt neturtinės žalos. 2011 m. dėl neturtinės žalos išmokėjimo kreipėsi 10 asmenų (išmokėta 9800 Lt), 2012 m. – 25 asmenys (išmokėta 83 028,15 Lt), o 2013 m. – 142 asmenys (išmokėta 187 031,03 Lt).

Pakeitimais yra siekiama sudaryti galimybę teismui, tinkamai išanalizavus konkrečią situaciją, paskirti efektyviausią bausmę, nebūtinai susijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad teismai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų spręsti, kokią bausmės rūšį (laisvės atėmimą, areštą ar baudą) skirti kaltinamajam.

Pateiktose BK pataisose siūloma įvesti alternatyvią bausmę asmenims, kurie nekelia pavojaus visuomenei – piniginę baudą (iki 195 tūkst. litų) – už kai kuriuos nesmurtinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.