„Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra atskiri juridiniai vienetai, valdantys ir naudojantys įvairius pastatus, žemės sklypus. Dalis turto faktiškai nėra naudojama, turime kitą nekilnojamą turtą, kurio paskirtis nėra susieta su bausmių vykdymo sistemos funkcijomis. Iš susidariusio chaoso tampa nebeaišku, kam reikalingi tie vaiduokliai ir kas atsakingas už neefektyvų jų naudojimą, kas ir kaip koordinuoja visus procesus. Atėjo laikas imtis tikrų ir apčiuopiamų pokyčių, atveriančių galimybes kurti modernią iš šiuolaikišką bausmių vykdymo sistemą“, – pabrėžia teisingumo ministrė E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamentas privalo iki kovo 26 d. atlikti turto ir su juo susijusių įsipareigojimų inventorizaciją, iki balandžio 19 d. parengti turto centralizavimo plano projektą, nustatyti jo įgyvendinimo priemones, atsakingus asmenis, įvykdymo etapus ir jų terminus, o iki gegužės 3 d. – optimizavimo plano projektą.

„Turime aiškiai sau atsakyti į klausimus, kaip mūsų bausmių vykdymo sistema turi atrodyti, turime atiduoti Turto bankui nenaudojamus statinius ir sklypus. Kalėjimo departamentas turi tapti centriniu turto valdytoju, užtikrindamas geros vadybos principais grindžiamą turto naudojimą tikslams pasiekti“, – teigia ministrė.

Įkalinimo įstaigų vadovybė, pasak ministrės, turi rūpintis nuteistųjų resocializacija, užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys integruotųsi į visuomenę ir nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. Turto valdymas neturėtų būti keliamas prioritetu ir pagrindiniu bausmių vykdymo įstaigų vadovų uždaviniu.