Bylą nagrinėjo penkių teisėjų kolegija, susidedanti iš šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, Virginijos Volskienės, Romano Klišausko, Laimučio Alechnavičiaus ir Dainiaus Raižio.

G. Kryževičius posėdyje pripažino, kad byla sudėtinga ir sprendimo priėmimui paliktas maksimalus įstatymo leidžiamas terminas.

Šio teismo priimtas sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Generalinės prokuratūros teigimu, nuostolį ministerija patyrė dėl  buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Byloje trečiuoju asmeniu patraukta Valstybės kontrolė sako, kad lėšos viešos ir su jomis turi būti elgiamasi atsakingai.

Šios institucijos prašo atmesti R. Palaičio skundą dėl 2015 metais priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad reguliavime dėl ministrų materialinės atsakomybės už padarytą žalą nėra teisinės spragos.

KT pripažino, kad Vyriausybės įstatymas, kiek jis nenustato tokios atsakomybės ministrams, neprieštarauja Konstitucijai, bet tai nereiškia, jog ministrai neatsako už padarytą žalą.

„Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatytąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala“, – sakoma nutarime.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo ketvirtadienį LVAT grįžo prie R. Palaičio bylos.

R. Palaičio advokatas Gintautas Bartkus posėdyje sakė, kad ministro įsakymai buvo derinti  su Personalo ir kitų skyrių vadovais, negauta pastabų dėl teisėtumo.

„Rūpestingas tas, kuri priimdamas sprendimą atsiklausia ekspertų. Nenorėčiau gyventi valstybėje, kur ministras negali padaryti klaidos vidaus administravime“, – sakė G. Bartkus.

Jis sako, kad byloje yra „vertinamieji politiniai dalykai“, bet reikia nuo jų atsiriboti.

R. Palaitis teisme sakė, kad finansinės krizės akivaizdoje visas dėmesys buvo sutelktas į valstybės išlaidų suvaldymą.

„Reikėjo skubiai sustabdyti nevaržomą tarnautojų skaičiaus augimą, Valstybės tarnybos departamentas su užduotimis tvarkėsi prastai. Į pasitarimą kaip išspręsti problemas, vadovas leidžia neatvykti. Teigiu, kad atleisdamas nepažeidžiau jokių procedūrų, elgiausi rūpestingai ir atidžiai“, – teisme kalbėjo R. Palaitis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime rašoma, kad, skirdamas O. Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R. Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.

Šis teismas konstatavo, kad priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O. Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.

Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R. Palaičio materialinei atsakomybei taikyti.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.