Pasak teismo, S. Jakeliūnas neįrodė nei paties žinių paskleidimo fakto, nei to, kad V. Vasiliausko žodžiai buvo skirti būtent jam.

„Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis byloje surinkta medžiaga, šalių paaiškinimais, sprendžia, jog byloje nepakanka įrodymų žinių paskleidimo faktui nustatyti ir pripažinti, jog žinios buvo apie ieškovą. Pastarajam neįrodžius nurodytų juridinių faktų viseto, būtino garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui, ieškinys negali būti tenkinamas“, – rašoma teismo nutartyje.

Nustatęs, kad nebuvo įrodyti pirmieji du juridiniai faktai, teismas nevertino kitų teisinių argumentų dėl teiginių priskyrimo nuomonės ar žinios kategorijai, jų žeminančio pobūdžio ir argumentų apie saviraiškos laisvės ribas – jie laikyti nereikšmingais.

Ieškinyje buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas nurodė, kad komitetas nuo 2018 metų kovo vykdė 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimą ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos pateikimo.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio  tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“.

Pasak europarlamentaro, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

S. Jakeliūnas tikino, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą bei menkiną reputaciją. Jis teigė, kad dėl V. Vasiliausko išsakytų teiginių jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu.

Ieškinyje S. Jakeliūnas teigė patyręs didžiulę neturtinę žalą, tačiau sakė neturintis tikslo pasipelnyti iš situacijos, tad teismo prašė priteisti tik simbolinę vieno euro sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo vertinimu, V. Vasiliausko teiginiai buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galbūt ir skirtingame kontekste, kuris, S. Jakeliūnui nepateikus pirminių ir nefragmentuotų šaltinių, nebuvo atskleistas.

„Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti ginčo teiginių paskleidimo faktą, o taip pat ir faktą, kad žinios yra apie jį, akivaizdu, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti“, – pabrėžiama nutartyje.

Taip pat pažymėta, kad S. Jakeliūno nurodytų teiginių konstrukcija skiriasi nuo iš tiesų V. Vasiliausko pasakytų sakinių.

Be kita ko pabrėžiama, kad buvęs Seimo BFK pirmininkas ginčijo teiginius, kuriuos V. Vasiliauskas pasakė Lietuvos banko darbuotojų susirinkimo metu ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis tokius žodžius būtų pasakęs žiniasklaidai ar visuomenei.

Teismas taip pat konstatavo, kad pats S. Jakeliūnas vienoje spaudos konferencijoje V. Vasiliausko išsakytus žodžius įvardino kaip skirtus visam parlamentui, o ne konkrečiai jam.

„Kadangi visi esame protaujantys žmonės ir elementarios loginės dedukcijos būdu galime suprasti, kad kalbama apie tuos, kurie vykdo tą tyrimą, o šiuo atveju tai ir visas parlamentas, kad čia užsiimama marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais“, – 2018-ųjų rugsėjį spaudos konferencijoje sakė jis.

Anot teismo, tai įrodo, kad S. Jakeliūnas „nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniškai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobūdžio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį“.

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Lietuvos bankas dėl jo pasisakymų buvo kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau ši atsisakė vertinti jo elgesį, nes išrinkus jį į Europos Parlamentą, jo, kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko.

Sulaukus centrinio banko skundo, tokį Seimo etikos sargų sprendimą šių metų vasarį patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininku tapo 2011 metais, antroji jo kadencija baigėsi prieš savaitę.