Keršijo už papeikimą?

Baigėsi teisininkų amžiaus byla vadinama Kauno žudynių bylą tyrusių buvusių ir tebedirbančių policijos pareigūnų baudžiamosios bylos teismo procesai. Po puspenktų metų tyrimo ir teismų maratono Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam ilgamečiam generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, taip pat šiame biure vis dar atsakingas pareigas einančiam pareigūnui Dariušui Sinkevičiui, jo vadovui, valdybos skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui ir neseniai kriminalistų gretas palikusiam Vitalijui Vitkovskiui.

"Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš. Man labai apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami kartu su manimi, nes tikslas buvo atleisti mane", – pirmos instancijos teisme sakė V.Račkauskas. Jis neslėpė, kad susidorojimo iniciatorius buvo tuometis jo viršininkas, policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.

"Iš pradžių šis buvęs pareigūnas puolė aiškinti, kad su juo susidoroti siekė nusikaltėlių pasaulis. Po to aiškino, kad sąmokslą prieš jį rezgė imuniteto tarnyba, Kriminalinio biuro jaunimas. Dabar ištraukė naują versiją, esą aš norėjau su juo susidoroti. Tai nesąmonė", – į V.Račkausko tvirtinimus tada atsikirto S.Skvernelis.

Išteisintas V.Račkauskas "Kauno dienai" prisipažino nežinantis ir nenumatantis priežasčių, kodėl tarp jų perbėgo juoda katė. Gal S.Skvernelis keršijo už maždaug prieš septyniolika metų jam V.Račkausko suraitytą papeikimą, kai būsimasis ministras dirbo Trakų kelių policijoje? Gal, atitaria V.Račkauskas.

S.Skvernelis policijos generaliniu komisaru buvo paskirtas 2011 m. kovo pradžioje. Tada į savo uošviją Marijampolę S.Skvernelis išsiuntė LKPB viršininko pavaduotoją, policijoje išdirbusį per 20 metų, T.Ulpį "kelti vietos policijos lygio", nors apskritis kriminaliniais įvykiais iš kitų neišsiskyrė.

"Aš pajutau, kad mane tyliai šalina nuo vadovavimo kriminalinei policijai – aplenkdami mane, informaciją perduoda tiesiai S.Skverneliui, kriminalistai tariasi su juo. Tapau lyg ir nereikalingas", – "Kauno dienai kalbėjo V.Račkauskas. Jis, beje, su T.Ulpiu vienu metu kartu dirbo tuometiniame Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate.

2011-ųjų vasarą Policijos departamente pasklido kalbos, kad kai kurie pareigūnai gali būti slapčia neteisėtai sekami. Tada žurnalistų klausiamas S.Skvernelis neigė faktą, tačiau rugpjūčio pradžioje departamente įkūrė Imuniteto tarnybą. Jos funkcija – vidaus struktūros apsauga nuo išorinio poveikio. Struktūra, kuriai buvo suteiktas operatyvinės veiklos subjekto statusas, buvo tiesiogiai pavaldi tik S.Skverneliui. Būtent šios struktūros pareigūnai vėliau ir tyrė vadinamąją pareigūnų bylą. Tyrė, norėdami visą kaltę suversti V.Račkauskui.

Ikiteisminio tyrimo nepradėjo

Kad S.Skvernelis sako netiesą kalbėdamas, esą neturėjo tikslo susidoroti su V.Račkausku, pastarojo įžvalgos patvirtintos policininkų bylos nagrinėjimo metu, teismui išreikalavus naujų įrodymų ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Paaiškėjo, kad 2011-ųjų vasaros pabaigoje televizijos laidų kūrėjas ir žurnalistas Kristupas Krivickas buvo iškviestas pas S.Skvernelį. Pastarasis žurnalistui davė suprasti, kad V.Račkausko iniciatyva jo atžvilgiu neva buvo vykdomas nesankcionuotas, neteisėtas sekimas, o šio persekiojimo tikslas – pripaišyti jam bylą dėl Drąsiaus Kedžio kurstymo žudyti. K.Krivickas buvo informuotas, kad dėl viso šito Imuniteto valdyboje jau atliekamas tyrimas.

"S.Skvernelio tikslas buvo galbūt dirbtinai sukiršinti žurnalistą su manimi, tikintis, kad jis pasinaudos savo galimybėmis ir ras būdų per savo kuriamas laidas apkaltinti mane dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Tačiau tais metais ne vieną reportažą apie įvykius Garliavoje televizijos žiūrovams parengęs K.Krivickas, atrodo, perprato tokio lygio žaidimą, nepasidavė pigiai provokacijai ir bendravimo su S.Skverneliu aplinkybes pirmiausia papasakojo tuomečiam Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkui Konstantui Rameliui, o po to ir policijos tyrėjai Audronei Gecevičienei kitoje byloje", – sakė V.Račkauskas.

Pašnekovas teigė, kad jam keista, kodėl pagal šį epizodą prokurorai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nes akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais S.Skvernelis galbūt padarė baudžiamąjį nusižengimą. "Jis atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, arba bent jau pasikėsino padaryti šį nusižengimą. Deja, prokurorai į tokius jo veiksmus niekaip nesureagavo", – kalbėjo V.Račkauskas.

Paklaustas, ar prieš K.Krivicką buvo naudojami kokie nors teismo sankcionuoti operatyvinės veiklos veiksmai, pašnekovas teigė to nežinantis, mat sankcijos tokiems veiksmams į teismą kreipiasi prokurorai.

Fabrikavo bylą?

Pareigūnų byloje yra ne vienas liudijimas, kad būtent S.Skvernelio prižiūrimos Imuniteto valdybos vyrai įvairiais būdais bandė rinkti "teisingus" įrodymus prieš V.Račkauską.

Bylos kaltininkas Mindaugas Žalimas, po kurio viešų pasisakymų apie neva policijos pareigūnų nuslėptą informaciją apie D.Kedžio ketinimus žudyti žmones, teisme kalbėjo, kad visa ši istorija galėjo turėti kitą svarbų akcentą ar tikslą – atsikratyti nepageidaujamu žmogumi iš Policijos departamento. Jo teigimu, jam tokios mintys kilo tada, kai vienas iš Imuniteto valdybos darbuotojų Generalinės prokuratūros rūkomajame atvirai pasidžiaugė, kad caras nuverstas.

Caras – tai daugiau negu 25 metus milicijoje ir policijoje tarnavęs V.Račkauskas, kuris kilus skandalui buvo priverstas atsistatydinti.

"2011 m. rudenį pasigirdo kalbų, kad V.Račkausko dienos jau suskaičiuotos", – teisme parodymus davė T.Ulpis.

Išteisintas ir iki šiol Policijos departamente dirbantis D.Sinkevičius teismui sakė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo iškviestas pas dabartinį LPKB viršininko pavaduotoją Andžejų Roginskį, kur kabinete jau sėdėjo Imuniteto valdybos tuometis viršininkas Donatas Malaškevičius. Abu vyrai reikalavo duoti parodymus prieš V.Račkauską, žadėdami tokiu atveju jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pas šiuos pareigūnus buvo iškviestas apklausai ir dabar teismų išteisintas V.Vitkovskis. "Jie siūlė duoti "teisingus" parodymus, siūlė laidavimą. Siūlė apkaltinti V.Račkauską, duoti neteisėtus parodymus. Bet aš atsisakiau", – teisme kalbėjo V.Vitkovskis.

"Nors A.Roginskis tėra Policijos kriminalinio biuro viršininko pavaduotojas, faktiškai biurui vadovauja jis. D.Malaškevičiui buvo savotiškai atsidėkota – jis paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Šalutinį, o gal ir nevisiškai vaidmenį šioje istorijoje suvaidinęs buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Algirdas Stončaitis laimėjo Vidaus reikalų ministerijos kanclerio konkursą, kitas buvęs pavaduotojas Renatas Požėla vadovauja pasienio tarnybai. Savotiškai visiems atsidėkota? Neatmesčiau tokios galimybės", – pastebėjo V.Račkauskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į S.Skvernelio policijos reformą. Šios pertvarkos vaisiai jau noksta: rajonų policijos komisariatai užrakinami septynioliktą vakaro, o įvykus rimtesniam nusikaltimui nukentėjusiesiems reikia ilgai laukti budinčio policijos ekipažo.

"Susidaro įspūdis, kad Kriminalinė policija naikinta tikslingai. Statistika rodo, kad pastaruoju metu neištiriama net kelių tūkstančių sunkių nusikaltimų – to nebūdavo anksčiau", – sakė V.Račkauskas.

S.Skvernelis: kaltės niekam nereiškiau

"Kauno dienos" paprašytas išsakyti savo nuomonę apie bylą, kurioje buvę jo pavaldiniai išteisinti, šiaip žodžio kišenėje neieškantis Saulius Skvernelis tapo mažakalbis. "Džiaugiuosi, kad išteisino", – toks trumpas buvo politiko karjerą pasirinkusio pareigūno atsakas.

Priminus, kad anksčiau jis viešai netiesiogiai pareigūnus kaltino, S.Skvernelis prakalbo teisine kalba: "Aš nesu prokuroras ar tyrėjas ir kaltės niekam nereiškiau. Ikiteisminis tyrimas surinko duomenis, perdavė teismui. Yra teismo sprendimas, ir viskas, taškas."

Ne prokuroras, o policijos generalinis komisaras S.Skvernelis viešai yra pareiškęs: "Policijos autoritetui padaryta žala, kurią vargu ar mes greitu laiku išsivalysime." Kartu jis teigė, kad sulaužyti ir šioje istorijoje minimų žmonių likimai.

S.Skvernelis vieninteliu žodžiu – melas – neigė, kad anksčiau žurnalistui K.Krivickui davė suprasti, kad jis yra neteisėtai sekamas. Politikas atsisakė komentuoti byloje esančius duomenis, kad tuo metu jam pavaldžios Imuniteto valdybos pareigūnai įkalbinėjo savo kolegas duoti melagingus, tačiau tyrimui naudingus parodymus prieš V.Račkauską: "Nesu ikiteisminio tyrimo tyrėjas, netyriau bylos."

Paklaustas, kaip vertina permainas policijoje, kai rajonų policijos komisariatai užrakinami nesulaukus vakaro ir juose niekas nebudi, S.Skvernelis teigė nesąs tokios pertvarkos iniciatorius ir siūlė kreiptis į jo įpėdinį, policijos generalinį komisarą Liną Parnavą. Tiesa, politikas pamiršo, kad reorganizacija vyko, kai jis buvo vidaus reikalų ministru, o L.Parnavas buvo jam pavaldus.